Devintą dešimtį baigiantis pensininkas gyveno dukros namuose, sirgo senatvine demencija.
Garbaus amžiaus vyras labai mėgo vaikščioti. Jis nuolat žingsniuodavo miestelio gatvėmis, pailsėti prisėsdavo autobusų stotelėje ar seniūnijoje.
Vieną balandžio šeštadienį pensininkas išėjo pavaikštinėti ir nebesugrįžo.
Artimieji ieškojo patys, kreipėsi pagalbos į policiją.
Pražuvėlio pėdsakų miestelio apylinkėse pareigūnai dairėsi iki išnaktų, tačiau nieko neaptiko.
Pasieniečiai senuko ieškojo sraigtasparniu. Paieška buvo bevaisė.
Senolį pažįstantys žmonės teigė, jog Bronislovas lengvai įveikdavo dešimtis kilometrų. Pavyzdžiui, pėsčias jis nužingsniuodavo keliolika kilometrų iki kapinių, kuriose palaidota jo žmona.
Nuo Lukšių iki Zygmantiškės miško – maždaug 20 kilometrų.
Manoma, gal senolis neberado kelio į namus, o gal jam nebepakako jėgų sugrįžti. ˙˙˙
