Devintą dešimtį baigiantis pensininkas gyveno dukros namuose, sirgo
senatvine demencija.
Garbaus amžiaus vyras labai mėgo vaikščioti. Jis nuolat žingsniuodavo
miestelio gatvėmis, pailsėti prisėsdavo autobusų stotelėje ar
seniūnijoje.
Vieną balandžio šeštadienį pensininkas išėjo pavaikštinėti ir
nebesugrįžo.
Artimieji ieškojo patys, kreipėsi pagalbos į policiją.
Pražuvėlio pėdsakų miestelio apylinkėse pareigūnai dairėsi iki išnaktų,
tačiau nieko neaptiko.
Pasieniečiai senuko ieškojo sraigtasparniu. Paieška buvo bevaisė.
Senolį pažįstantys žmonės teigė, jog Bronislovas lengvai įveikdavo
dešimtis kilometrų. Pavyzdžiui, pėsčias jis nužingsniuodavo keliolika
kilometrų iki kapinių, kuriose palaidota jo žmona.
Nuo Lukšių iki Zygmantiškės miško – maždaug 20 kilometrų.
Manoma, gal senolis neberado kelio į namus, o gal jam nebepakako jėgų
sugrįžti.
˙˙˙