Visos jos – iš pažiūros laimingos, tačiau visos nusprendė pasitraukti iš gyvenimo tik pradėjusios jį pažinti.
Pareiginga, stropi, mėgstama draugų, bendraujanti. Tokia buvo 17-metė moksleivė.
Tyrėjai šiuo metu bando atkurti paskutinius šios vilnietės žingsnius. Jau dabar žinoma, kad gegužės 14 dieną dingusi ir birželio 1-ąją rasta mergina greičiausiai nusižudė.
Šalia jos kūno, rasto trečiadienį Varėnos miške, aptikti asmens dokumentai ir atsisveikinimo raštelis.
„Klausiu to paties – kodėl? Kodėl Varėna, kodėl toks žingsnis...“ – sunkūs klausimai užgulė moksleivės motiną.
Ant medžio priklijuotame raštelyje moksleivė parašė paskutinius žodžius savo artimiesiems ir draugams. Bet nebuvo užsiminta, kodėl ji žengė siaubingą žingsnį.
Tyrėjams susidarė įspūdis, kad vilnietę užgriuvusių rūpesčių priežasčių reikėtų ieškoti artimiausioje aplinkoje. Mergina galėjo jausti didelę įtampą ir būdama jauna negalėjo rasti kitokio sprendimo.
Neaišku, nuo ko mirė
Tuo metu, kai gausios pareigūnų pajėgos moksleivės ieškojo Vilniuje, mergina vaikščiojo Varėnoje. Tarp mirusios merginos daiktų rastas ir tarpmiestinis bilietas.
Be to, vilnietę užfiksavo Varėnos autobusų stoties ir prekybos centro vaizdo kameros.
Apiręs merginos kūnas buvo rastas miške, šalia Pramonės gatvės esančios įmonės „Regitra“. Jis gulėjo proskynoje visai šalia judraus kelio.
Dabar tyrėjams svarbiausias klausimas – kokia yra merginos mirties priežastis. Iš pirminių ekspertų tyrimų nėra aišku, kaip ji nusižudė.
Gali būti, kad moksleivę pakirto nuodai arba didelė kvaišalų dozė.
Nusižudė prieš kelionę
Kelionės, televizijos spindesys, verslo bankrotas, skyrybos su ilgamečiu draugu ir nauji jausmai. Spalvingai gyvenusi, bet palūžusi verslininkė Ingrida Navickaitė savo gyvenime matė visko.
„Ketinau Ingridai paskambinti ir pasitarti, kokius daiktus pasiimti į Afriką. Dabar gailiuosi, kad nepaskambinau.
Kai sužinojau, kad jos nebėra, mane ištiko šokas“, – „Lietuvos rytui“ yra sakiusi televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė.
Žurnalistė su I.Navickaite buvo artimos draugės. Moterys ketino važiuoti savanoriauti į Afriką ir ten prižiūrėti laukinius žvėris.
Negyva I.Navickaitė rasta praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje. Jai buvo 29-eri.
Mergina mėgo būti dėmesio centre, atrodo, jog jai netrūko ir noro dirbti, todėl niekas net negalėjo įtarti, kad jauna moteris patiria dvasinę krizę.
„Ar pastebėjau kokių nors Ingridos liūdesio akimirkų? Visiškai nieko, todėl ir nesuprantu, kas įvyko. Tai buvo žmogus, pilnas gyvenimo džiaugsmo, ambicijų, optimizmo“, – yra sakiusi D.Žeimytė.
Keisčiausia, kad Ingrida palūžo prieš savo svajonių kelionę. Bet depresija būna negailestinga – ji gali kirsti iš pasalų bet kada.
Ingridos bičiulė D.Žeimytė į Afriką išsiruošė viena ir savanorystės kelionę paskyrė mirusiai draugei atminti.
Prieš mirtį elgėsi keistai
„Niekas nepasibaigė, viskas tęsiasi. Aš gyvenu šia nelaime ir kiekvieną dieną prisimenu Algę. Priimu tai kaip duotybę, kaip tam tikrą man nežinomą Kūrėjo scenarijų, kuris yra labai skausmingas. Dažnai pagalvoju, koks tuščias mano gyvenimas be jos.
Bet tada bandau sau pasakyti: palauk, palauk, palauk, juk tu tik savęs gaili“, – po dukros netekties yra sakęs architektas, grupės „Antis“ dainininkas Algirdas Kaušpėdas.
Studentė Algė Kaušpėdaitė žuvo 2012 metų spalio pabaigoje. 25-erių mergina mirtinai susižalojo iškritusi iš penkto aukšto balkono.
Kartu su draugėmis bute gyvenusi mergina jokio atsisveikinimo laiško nepaliko, tačiau prieš nelaimę elgėsi keistai – buvo pasiėmusi auginti šunį, bet jo atsisakė, siuntinėjo draugams nerimą keliančius laiškus, rašė apie begalinį norą skraidyti.
Skaičiai kelia šiurpą
Pernai Lietuvoje nusižudė 7 merginos ir 24 vaikinai, vyresni kaip 15 metų, bet nesulaukę 20-ies.
Dėl jų mirčių Lietuva tapo pirmaujančia pagal paauglių savižudybes šalimi.
Tiesa, viešai dažniausiai pasirodo informacija apie merginas, nes jos yra labiau pažeidžiamos, tad iš pradžių kyla įvairiausių įtarimų.
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje žudosi du kartus daugiau jaunų žmonių nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje ir daugiau kaip 4 kartus daugiau nei Danijoje. Pagal šią šiurpią statistiką mus lenkia Rusija.
Šiomis dienomis psichiatrai ir psichologai būgštauja, kad kol kas iki galo neišsiaiškintos vilnietės mirties aplinkybės gali sukelti naują paauglių savižudybių bangą.
Paaugliai internete dalijasi informacija apie savižudybės būdus ir vietą, ieško atsakymo, kodėl taip įvyko. Jei paauglės mirtis bus romantizuota, gali atsirasti sekėjų.
Prieš trejus metus paauglių savižudybių statistika pašoko būtent po Vytauto Šapranausko mirties ir nemažėja iki šiol. Per trejus metus Lietuvoje nusižudė 97 paaugliai – 24 merginos ir 73 vaikinai.
Merginos bando žudytis dažniau nei vaikinai, bet nusižudo rečiau.
Perprasti palūžusį – sunku
– Paaugliai apie savo planą žudytis dažnai palieka įrašų socialiniuose tinkluose, ten įkelia bandymų žalotis nuotraukų ar vaizdų.
Ar Savižudybių prevencijos biure yra žmonių, kurie tokius įrašus seka? – „Lietuvos rytas“ paklausė Savižudybių prevencijos biuro specialistės psichologės Jurgitos Rimkevičienės.
– Ar jūs įsivaizduojate, kiek Lietuvoje yra paauglių ir kiek jie skelbia įrašų? Pasaulyje jau suvokta, kad žmogiškaisiais ištekliais to padaryti neįmanoma.
Vakarų šalyse tai atlieka automatizuota sistema.
Aišku, kyla klausimas, kaip dėl lietuviškų įrašų socialiniuose tinkluose. Mano manymu, ateityje tikrai verta jungtis prie šių tarptautinių iniciatyvų. Bet viskas kainuoja.
– Ar toks stebėjimas gali padėti sumažinti savižudybių skaičių?
– Taip įmanoma išskirti žmones, kurių šiaip nepastebėtum. Kai kuriais atvejais jiems būtų galima padėti.
Kita vertus, nėra duomenų, kiek tai efektyvu. Gal efektyviau, pavyzdžiui, mokyti mokytojus atpažinti paauglių siunčiamus ženklius.
Net jei kurtume sistemas, kaip socialiniuose tinkluose atpažinti linkusius į savižudybę paauglius, neturėtume kur jų nusiųsti, kad gautų kokybišką pagalbą.
– Jau kelios savaitės Rusijoje pradėta viešai kaltinti socialinius tinklus, kur neva sąmoningai skatinamos ir rengiamos paauglių savižudybės. Tai esą išsiaiškino ir paskelbė nusižudžiusių mergaičių motinos.
Ar tokios internetinės grupės įmanomos ir Lietuvoje?
– Viskas įmanoma. Aš su tuo nesusidūriau, bet paneigti, kad to nėra, irgi negalėčiau.
Paaugliai labai imlūs ir užsikrečia vieni nuo kitų – internete dalijasi savo patirtimi, nurodo net konkrečius būdus.
Esant kritinei situacijai gali pradėti atrodyti, kad savižudybė – vienintelis būdas išspręsti visas problemas.
– Ar skaudžios paauglių patyčios gali turėti įtakos savižudybių skaičiui?
– Tai labai rimta. Seksualinis, fizinis ar psichologinis smurtas yra skaudžiai išgyvenami.
Paauglystėje keičiasi kūnas, tenka imtis naujų vaidmenų, patiriamas didelis stresas. Jei dar susiduriama su patyčiomis, smurtu, seksualiniu išnaudojimu, situacija tikrai tampa sunki.
Tada mąstymas labai susiaurėja ir atrodo, kad kančios niekada nesibaigs.
Bet paaugliai ištveria šias situacijas, jei atsiranda suaugusiųjų, kurie tai pastebi ir padeda, nepalieka jų vienų su savo mintimis.
– Kodėl Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų žudosi dvigubai daugiau paauglių nei Lenkijoje, Estijoje bei Latvijoje?
Ar Lietuvoje paaugliams gyventi dvigubai blogiau?
– Estai ir latviai labai anksti atliko psichikos sveikatos reformą. Lietuva vėluoja – tik pastaraisiais metais imtasi savižudybių prevencijos.
Savižudybė ir noras žudytis – tai kančios išraiška. Šalyse, kur prieinama pagalba, į tą kančią galima anksčiau reaguoti.
Lietuvoje, net jei mes pastebime tokį žmogų, nėra kur jo siųsti ir nėra kas tą pagalbą suteiktų.
Merginų kūnus traukė iš vandens
* 2012 metų gegužės 23-iąją dingo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto pirmakursė Goda Kilaitė. Tėvai nebuvo pastebėję, kad dukrą būtų slėgę rūpesčiai ar bloga nuotaika.
* Beveik po mėnesio paieškų netoli Žaliųjų ežerų pirmiausia buvo rasti merginos daiktai, o vėliau ištrauktas ir jos kūnas.
* Policijos pareigūnai nuo pat merginos dingimo įtarė, kad ji nusižudė. Mat ištyrus jos kompiuterį paaiškėjo, kad pastaruoju metu mergina domėjosi įvairiais savižudybės būdais.
* 2012 m. gegužės 5 d. Nemune buvo rasti Gabijos Boguševičiūtės palaikai. Ši kaunietė dingo 2011 metų sausio 13 dieną. Ant 22 metų merginos kūno smurtinių žymių nerasta. Nustatyta, kad studentė nusižudė.
* Netrukus po to, kai dingo G.Boguševičiūtė, 2011 metų sausio 29-osios naktį Kauno senamiestyje paslaptingai prapuolė A.V.Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje studijavusi 20-metė Skirmantė Skirgailaitė.
* Mergina dingo išėjusi iš naktinio klubo „Dejavu“, kurį nuo jos namų skyrė vos 500 metrų.
* Po ilgų paieškų 2011 metų balandžio mėnesį Skirmantė aptikta Nemune ties Kauno rajone esančiu Pyplių kaimu. Smurto žymių nerasta – įtariama, kad mergina pati pasitraukė iš gyvenimo.
* 2011 metų spalio 15-osios naktį Vilniaus senamiestyje prapuolė 28 metų Kristina Sabaliauskaitė, išėjusi iš klubo „Briusly“.
* Linksmybių įkarštyje K.Sabaliauskaitė draugėms pareiškė, kad jaučiasi pavargusi, ir po vidurnakčio paliko klubą.
* Tačiau į butą Rygos gatvėje, kuriame tuo metu buvo apsistojusi, ji nesugrįžo.
* Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams merginos kūnas buvo ištrauktas iš Neries netoli Vievio. Ekspertai smurto žymių ant kūno neaptiko.
