Kelis raguočius auginantis šio kaimo gyventojas per pietus atėjo į ganyklą perkelti gyvulių.
Vyras pastebėjo, jog trūksta vienos karvės. Nuo upelio pusės sklido mūkimas, tačiau aukštoje žolėje karvės nesimatė.
Priėjęs arčiau šeimininkas suprato, jog raguotoji papuolė į rimtą bėdą.
„Iš drenažo šulinio kyšojo tik karvės galva ir priekinės kojos, kita kūno dalis buvo įstrigusi šulinyje.
Jis visuomet būdavo aptvertas spygliuota viela. Ją laikančius kuoliukus galvijai, matyt, nuvertė, todėl šulinys liko neapsaugotas.
Karvės niekaip nebūtume ištraukę patys, kvietėme gelbėtojus“, – pasakojo raguotosios šeimininkas.
Iš trijų metrų šulinio ištraukta karvė nesusižalojo, tik patyrė išgąstį.
„Kiekvienas gyvulio gelbėjimo atvejis yra skirtingas, – teigė Marijampolės apskrities valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys. – Jei reikia ištraukti įkritusį ar įklimpusį gyvulį, dažniausiai jį apjuosiame gaisrinėmis žarnomis, nes jos plačios, neįsirėžia į gyvulio kūną“.
Marijampolės ugniagesiai gelbėtojai ne kartą iš šulinių bei dumblinų griovių traukė karves ir arklius. ˙