Pakilus bangavimui jūros priekrantėje besisukinėjančios stiprios srovės įveikia net ir geriausius plaukikus – kovodami su stichija jie skęsta netekę jėgų.
Šią vasarą birželio pabaigoje Neringoje, Preilos paplūdimyje, nuskendusio vyro ir šią savaitę Klaipėdos Melnragės paplūdimyje dukters akivaizdoje į bangas panirusio 42 metų klaipėdiečio atvejai tik patvirtina, kad jūroje gresiantys pavojai labai rimti.
Ypač skaudus praėjusio trečiadienio įvykis – srovė vos nepražudė dviejų žmonių.
Esant banguotai jūrai gelbėtojų neprižiūrimoje Melnragės pliažo dalyje klaipėdietis ėjo maudytis kartu su 16 metų dukra.
Būnant netoli kranto merginą į jūrą staiga patraukė srovė. Tėvas puolė jos gelbėti ir kartu ėmė skęsti. Pagalbos šauksmą išgirdo poilsiautojas iš Šiaulių. Jis spėjo išgelbėti merginą, tačiau kovos su stichija išvargintas tėvas ant vandens neišsilaikė.
Šią savaitę du į jūrą srovės nešamus žmones iš vandens jau teko traukti Palangos gelbėtojams. Nemažai vandens gurkštelėjusiems poilsiautojams prireikė medikų pagalbos.
Pavojus tyko dugno duobėse
Apie 10 metų Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybai vadovaujantis Jonas Pirožnikas teigia, kad jūroje klastingiausios pavienės srovės, kurios sustiprėja esant 4 balų bangavimui arba rimstant audrai.
Į krantą plūstančios aukštos ir sunkios bangos priekrantėje išmuša gilias duobes. Atgal į jūrą grįžtantis vanduo išgraužia ištisas statmenai kranto į jūrą nutįsusias keleto metrų gylio povandeninių kanalų vagas.
Į jūrą grįžtančio vandens srovė žmogų gali pagauti ir braidant iki kelių siekiančiame gylyje.
Duobėje atsidūrusį žmogų į jūrą ima nešti stipri srovė. Gelbėtojai pasakoja, kad jos greitis būna toks, kad stebint jūroje tolstančią žmogaus galvą virš vandens atrodo, kad jis bėgte bėga.
„Patekus į šią srovę nereikia panikuoti ir išsigąsti dėl to, kad tolsti nuo kranto. Svarbiausia nemėginti plaukti prieš srovę į krantą. Jos neįveiks ir geriausi plaukikai. Šitaip tik greičiau pavargsite. Taupant jėgas reikia laikytis ant vandens ir leistis pasroviui į jūrą“, – moko J.Pirožnikas.
Iš srovės galima mėginti išplaukti į šoną. Tokių jūroje esančių kanalų plotis siekia nuo 5 iki 15 metrų.
Jei iš srovės išplaukti neįmanoma, reikia leistis pasroviui į jūrą. Už 100 metrų jūroje srovės trauka dingsta. Tuomet išplaukus į šoną link kranto bangų stumiamam žmogui galima grįžti atgal į krantą.
„Nereikia varžytis šauktis pagalbos“, – pataria gelbėtojas. Per bangų mūšą gelbėtojai pagalbos šauksmo gal ir neišgirs, tačiau jis bus girdimas netoli besimaudantiems žmonėms.
Jūroje reikalingas atsargumas
„Atsargiam žmogui jūroje nelaimė niekada neatsitiks“, – įsitikinęs J.Pirožnikas
Norint išsimaudyti be nuotykių, gelbėtojas pirmiausia pataria prieš brendant į jūrą atkreipti dėmesį į pakabintą vėliavą.
„Jos ne dėl grožio kabinamos. Jei plevėsuoja draudžiančios maudytis raudonos spalvos vėliava, vadinasi, jūra iš tiesų pavojinga“, – įspėja kurorto gelbėtojų vadovas.
Esant banguotai jūrai gelbėtojas pataria nesimaudyti vienam. Jūroje gali ištikti netikėtas sveikatos sutrikimas, žmogus gali užspringti vandeniu ir tokioje apmaudžioje situacijoje kito žmogaus ištiesta ranka gali būti lemtinga.
Banguotoje jūroje nuo kranto reikėtų eiti tik iki juosmens. Ramioje jūroje pakanka gylio iki krūtinės. Plaukti reikėtų išilgai kranto. Negalima maudytis apsvaigus nuo alkoholio. Neblaivūs vandenyje praranda nuovoką ir pervertina savo jėgas.
„Patarimai gali atrodyti juokingi ir smulkmeniški, tačiau tie, kurie laikosi šių paprastų taisyklių, jūroje problemų neturi“, – teigė J.Pirožnikas.
Jis pripažino, kad jūra klastinga ir nepasiruošusį žmogų gali užklupti bet kada.
Bangos išgraužia duobes
Anksčiau ne vieną dešimtmetį gelbėtojais dirbę ir jūros priekrantę puikiai pažįstantys palangiškiai aiškina, kad ilgiau trunkanti audra suardo smėlėtą jūros dugno reljefą. Į krantą bangų genamas vanduo dugnu teka atgal į jūrą.
Grįždama didelė vandens masė dugne išgraužia net iki 3 metrų gylio kanalus, kurie statmenai į jūrą gali tęstis iki 100 metrų. Esant dideliam bangavimui šiuose kanaluose į jūrą nešanti vandens srovė prilygsta srauniai upei.
Jūros dugne duobių atsiranda ir po didelio bangavimo. Krintantis aukštos bangos vanduo nuo jūros dugno pakelia sluoksnį smėlio. Kita banga tą smėlį nuplauna į jūrą.
Keletą dienų trunkančios audros duobes jūros dugne gilina be perstojo. Pavojingiausia jūra audrai jau rimstant. Tuomet srovės būna stipriausios.
Po audrų jūros dugne susidariusios vagos smėliu užnešamos tik per keliolika ramių dienų. Kelių metrų gylio vaga išnyksta tik po mėnesio.
Srovės siaučia ir netoli kranto
Pietiniame Šventosios paplūdimyje pavojingiausia maudytis, kai pučia pietų ar pietvakarių vėjas.
Tuomet įstrižai plūstančioms bangoms kelią užtveria aklinas Šventosios uosto pietinis molas. Į jį atsimušęs vanduo sukasi palei krantą ir verždamasis į jūrą išgraužia gilesnes vagas, kuriomis teka stipresnės srovės.
Į sraunią vandens masę galima pakliūti jau prie pat kranto. Vagos dugne prasideda už 10 metrų nuo kranto.
Dauguma skendusiųjų sakė, kad bijodami banguotos jūros nėjo gilyn, bet stengėsi braidyti pakrantėje, tačiau prie pat kranto įkrisdavo į 2 metrų gylio duobę, iš kurios stipri srovė nešdavo į jūrą. Žmonės iš paskutiniųjų kapanodavosi vandens sūkuriuose, kai už kelių žingsnių gylis siekdavo vos iki kelių.
Duobės jūroje yra pažymėtos palei krantą įsmeigtomis lentelėmis su įspėjamaisiais užrašais. Poilsiautojai dabar jau kreipia dėmesį į gelbėtojų įspėjimus ir pažymėtose vietose nesimaudo. Tačiau šokinėjant per bangas visada yra grėsmė nejučia priartėti prie duobės.
Svarbu ir mokslinės žinios
Duobę jūroje galima atskirti iš to, kad toje vietoje jūra nebanguoja, vanduo yra tamsesnis.
Gelbėtojai bangų išmuštas duobes nustato pasitelkę dronus. Kiekvieną rytą virš priekrantės paleidus bepilotę skraidyklę tiksliai nustatomos duobių vietos. „Ten, kur jų nėra, matosi smėlėtas dugnas, o duobių vietose vanduo yra tamsus“, – pasakojo J.Pirožnikas.
Tačiau okeonologas profesorius Rimas Žaromskis įsitikinęs, kad gelbėtojai dažniau galėtų pasinaudoti jūros procesus tiriančių mokslininkų žiniomis.
„Seniai ištirtos ir srovės, ir jų susidarymo priežastys, ir kada jos pasirodo, ir kaip nuo jų saugotis. Tereikia paskaityti specialiąją literatūrą“, – teigė mokslininkas.
Anot R.Žaromskio, maudynėms pavojingiausios tos jūros, kurių priekrantėje dugno reljefas smėlėtas. Baltijos jūra nėra išskirtinė ar klastingesnė nei kitos pasaulio jūros.
„Baltijos jūros priekrantės dugno reljefas yra dėsningų formų su savo sėkliais ir tarpsėkliais. Lūždamos bangos tam tikrose vietose suklosto nuo dugno pakeltą smėlį. Taip tolyn nuo kranto susidaro visa sėklių serija“, – aiškino profesorius.
Jo teigimu, vadinamosios duobės ir yra tarpsėkliai, kurių gylis gali siekti ir 2 metrus.
R.Žaromskis pasakė, kokia paplūdimio dalis pavojingiausia.
„Kranto linija nėra tiesi. Ji kas 100–200 metrų ar daugiau suskaidyta kyšuliukais. Nuo kiekvieno kyšuliuko į jūrą eina sekluma ir ji užsilenkia viduryje, tarp kyšulių sudarydama tam tikrą hidrodinaminę cėlę.
Priekrantės povandeniniame šlaite yra iki keturių tokių sėklių volų, kurie padidina patvanką. Kuo arčiau kranto, tuo patvankos aukštis didesnis. Prie kranto artėdamos bangos parneša didelę masę vandens, kuri nuteka atgal į jūrą. Tas nutekėjimas vyksta įlankos viduryje, kur ir yra stipriausia srovės trauka“, – sakė R.Žaromskis.
Mokslininkas teigė, kad stiprios srovės gali atsirasti staiga. Kai įlankoje bangų atnešamo vandens prisikaupia tiek, kad jis nebenuteka išilgai kranto arba priedugne, jis į jūrą prasivežia visa mase. Tada jūros paviršiuje susiformuoja vadinamoji upė su stipria srove, kuri dugne išgraužia kanalą.
Gelbėjo ir virvės tarp kuolų
Besimaudančių poilsiautojų saugumu jūroje buvo rūpinamąsi nuolat. Net ir tarpukariu.
Beje, prieš karą Palangoje tai buvo daroma gana išradingai.
Ties pagrindinėmis maudyklėmis jūroje 60–80 metrų nuo kranto į dugną buvo sukalta apie metro virš vandens iškilusių kuolų eilė. Tarp jų buvo rišama virvė, už kurios srovės nešamas nelaimėlis galėdavo įsikabinti ir taip saugiai sulaukti gelbėtojų pagalbos.
Dabar skęstantieji gelbėjami gerokai profesionaliau, tam naudojama moderni technika.
Palangos gelbėtojai ketina dar labiau išnaudoti bepilotes skraidykles.
„Ketiname įsigyti galingesnių dronų su didesne keliamąja galia. Jie per kelias sekundes iki skęstančio žmogaus jūroje galėtų nuskraidinti gelbėjimo ratą ir jį numesti žmogui“, – apie šiuolaikinės technikos naudojimą kalbėjo gelbėtojų vadovas.
Jūroje su bangomis besigalinėjačiam žmogui jau nereikia laukti, kol prie jo priplauks gelbėtojas. Į nelaimę patekusį žmogų per minutę gelbėtojai pasiekia vandens motociklu.
Daug dėmesio skiriama prevencijai krante, kai drausminami girtaujantys ar į audringą jūrą brendantys poilsiautojai. Už tai numatoma ir administracinė atsakomybė bei piniginės baudos.
Dėl to pastaraisiais metais skęstančiųjų jūroje kasmet vis mažėja. Prieš 10–15 metų per vasarą skenduoliai būdavo skaičiuojami dešimtimis. ˙
