Nors nekyla abejonių, kad jaunos moters mirtis nebuvo smurtinė, jos žūties aplinkybes kol kas gaubia nežinia. Prieš atsidurdama vandenyje kaišiadoriškė stovėjo ant nedidelio tilto, tačiau neaišku, ar ji pati nušoko į vandenį ar taip nutiko dėl nelaimingo atsitikimo ar ūmaus sveikatos sutrikimo.
Moteris nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio ar kitokios užuominos apie planus pasitraukti iš gyvenimo.
Kaišiadoryse gyvenančios L.Malakauskaitės motina Marytė Malakauskienė paskutinį kartą dukrą matė rugpjūčio 17-osios rytą, kai ji išvažiavo į Kauną.
Moteris dažnai lankydavosi Kaune – tai buvo mėgstamiausias jos miestas. L.Malakauskaitė taip pat nuolat vykdavo pas šiame mieste dirbančius medikus, nes kentėjo dėl galvos skausmų, depresijos, širdies veiklos sutrikimų.
Artimieji apklausė Kaišiadorių geležinkelio stotyje slankiojančius valkatas, kurie tikino dvi dienas iš eilės matę Laurą, lipančią į traukinį, judėjusį Kauno link. Moters motina daugybę kartų skambino dukters mobiliojo ryšio telefonu, tačiau niekas neatsiliepė.
Moteris tvirtino, kad duktė niekada neprapuldavo kelioms dienoms nieko nepranešusi, todėl ši aplinkybė artimiesiems kėlė didelį susirūpinimą dėl jos likimo. Apie jaunos moters dingimą buvo pranešta policijai, pareigūnai buvo paskelbę jos paiešką.
Viltys surasti gyvą L.Malakauskaitę subliūško rugpjūčio 21-osios popietę – 15 valandą 40 minučių Kaišiadorių ugniagesiai gavo pranešimą, kad Girelės tvenkinyje ties Gedimino gatve vandenyje pastebėtas moters kūną. Atvykę ugniagesiai skenduolę ištraukė į krantą.
Jau pirminės apžiūros metu ant kūno nebuvo matyti jokių smurto požymių.
