Apie Kazlų Rūdos savivaldybės kaime dingusį mažametį sekmadienį prieš vidurnaktį policijos pareigūnams pranešė jo motina.
Moteris teigė, kad sutuoktinis apie 21 val. išvarė jos sūnų iš namų. Namiškiai iš pradžių patys ieškojo vaiko, tačiau jiems nesisekė.
Naktį į kaimą atvyko per trisdešimt Marijampolės ir Kazlų Rūdos pareigūnų, ugniagesiai gelbėtojai, kinologas su tarnybiniu šunimi. Į paiešką įsitraukė kaimo gyventojai.
Buvo patikrintos visos kaimo sodybos, aplinkiniai kaimai, apžiūrėtas tvenkinys.
Tik po pusės paros paaiškėjo, kad berniukas žvarbią naktį praleido prie pat jo namų esančios negyvenamos sodybos ūkiniame pastate.
Kad aštuonmetis iš namų išbėgo basas ir tik vienomis trumpikėmis, kėlė daug nerimo, ar vaiką pavyks rasti gyvą.
Posūnį barė dėl vagystės
Sekmadienį aštuonmečio motina, dirbanti pamainomis, buvo darbe. Su keturiais vaikais namuose buvo likęs moters sutuoktinis Mindaugas.
Jis yra tik mažiausio – dvimečio – vaiko tėvas. Vyras niekur nedirba, prižiūri savo sūnų.
Pirmadienio rytą, kai jo aštuonmetis posūnis jau buvo surastas, Mindaugas tikino nevijęs berniuko iš namų: „Jis eurus iš manęs pavogė. Bariau. Aš jo nemušiau ir nevariau, pats pabėgo.“
Esą jis tą vakarą piniginėje pasigedo pinigų, o vėliau juos aptiko posūnio kuprinėje. Todėl ir barėsi.
Ar įpykusio patėvio išsigandęs berniukas buvo išvytas, ar pats nuogas puolė į lauką, paaiškės po aštuonmečio apklausos.
Policijos pareigūnai teigė, kad Mindaugas yra jiems žinomas dėl smurtavimo.
Vaiko ieškojo per naktį
Naktį ant kojų sukeltas kaimas bei pareigūnai išžvalgė daugybę įvairių vietų, tačiau dingusio vaiko pėdsakų nesuuodė net kinologų šuo.
Su kiekviena paieškų minute stiprėjo nerimas – lauke šalo, snigo, pūtė stiprus vėjas. Kaip per tokį žvarbų orą pusnuogis vaikas galėtų likti gyvas?
Jei jis būtų nubėgęs pas kaimynus, jie tikrai būtų pranešę pareigūnams ar artimiesiems, tačiau per visą naktį apie vaiką nebuvo net menkiausios žinios.
Po bevaisių naktinių paieškų Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresnioji tyrėja Jurgita Jurevičienė, turinti tokio pat amžiaus sūnų kaip ir ieškomas vaikas, nusprendė patikrinti prie pat dingusiojo namų esantį svetimą ūkinį pastatą, nors jis jau buvo apžiūrėtas ne kartą.
Į palėpę vedė nuojauta
„Buvo labai stipri nuojauta. Juk nuogas vaikas negalėjo kur nors toli nubėgti“, – pasakojo J.Jurevičienė.
Ji į apgriuvusį, vėjų košiamą ūkinį pastatą nusivedė ir berniuko motiną.
Priešais mūrinio pastato buvusių durų angą pridrėbta mėšlo, viduje tvyro iki kaulų smelkiantis šaltis.
Pirmajame aukšte nebuvo matyti pražuvėlio pėdsakų.
Į antrąjį aukštą nėra jokių laiptų ar kopėčių, prie sienos atremta aplūžusi medinių pastolių dalis, ant kurios užlipus būtų sunkoka užsiropšti ir suaugusiam žmogui, nekalbant apie 130 centimetrų ūgio vaiką.
J.Jurevičienė paprašė, kad berniuko motina pasilypėtų ir pašauktų sūnų vardu.
Moteris kelis kartus šūktelėjo stovėdama į pastogę vedančioje angoje. Jai niekas neatsiliepė. „Čia nieko nėra“, – ištarė motina.
Tačiau policijos pareigūnė buvo atkakli.
„Nusprendžiau, kad reikia užlipti ir patikrinti kiekvieną aukšto kampelį“, – pasakojo J.Jurevičienė.
Palėpėje aptiko slėptuvę
Viename aukšto gale prie skylėtos sienos buvo glėbys šieno, didelis kartono ir putplasčio gabalas. Tačiau – jokio judesio, jokio garso.
Pareigūnė atsargiai pakėlė kartoną ir po juo šiene išvydo susirietusį nuogą vaiką. Jis kvėpavo.
J.Jurevičienė prisipažino, kad tą akimirką patyrė ir didelį džiaugsmą, ir jaudulį.
Pareigūnė į pagalbą pasikvietė kolegą Vytautą Jablonskį.
„Berniukas pramerkė akis. Jis buvo labai sutrikęs ir išsigandęs. „Labas rytas“, – sakau jam. „Labas“, – atsakė.
Vaikas buvo sąmoningas, gulėjo susirietęs. Atrodė, kad jam sunku pajudinti kojas. Klausiau, ar miegojo. Jis patvirtino.
Šiltai berniuką suvyniojome ir nukėlėme nuo aukšto. Tuoj pat iškvietėme greitąją pagalbą“, – pasakojo policijos pareigūnas V.Jablonskis.
Vaiko kūno temperatūra buvo nukritusi iki 33 laipsnių.
Jei ne policijos pareigūnės J.Jurevičienės nuojauta ir atkaklumas, dar valanda – ir berniuko gyvybė svetimoje pašiūrėje būtų užgesusi.
Pašiūrės palėpėje ant šieno gulintis kartonas ir putplastis piršo mintį, kad šioje slėptuvėje vaikas atsidūrė nebe pirmą kartą.
Vaikui – kaltinimų kalnas
Kai iš kiemo su nelaimėliu vaiku ir jo motina išvažiavo greitoji pagalba, Kazlų Rūdos vaiko teisių darbuotojos išsivežė dvejų metukų mažylį, nes jo tėvą išsigabeno policijos pareigūnai, į ištuštėjusius namus atvažiavo Mindaugo motina.
Moteris labai susijaudino radusi tuščius namus ir sielojosi, kodėl jos tikrą anūką išvežė į globos namus: „Niekas man nepranešė, kad vaiką išveš, būčiau pasiėmusi.“
Moteris apie netikrą anūką kalbėjo tramdydama pasipiktinimą.
„Jis gal jau dešimt kartų buvo pabėgęs. Su juo nuolat daug problemų. Mokėsi vienoje mokykloje, turėjo perkelti į kitą, nes negrįždavo mokykliniu autobusu namo, vagiliaudavo“, – teigė Mindaugo motina.
Šeimoje nesijaučia mylimas
Seniūnijos darbuotojai, naktį dalyvavę vaiko paieškose, teigė, kad berniuko šeima gerai žinoma visiems kaimo gyventojams: „Šeima įrašyta į socialinės rizikos sąrašus dėl vaikų nepriežiūros, Mindaugo girtavimo.
Ne pirmąkart šitas vaikas dingsta. Gyvenvietė nedidelė ir žmonės vieni kitus pažįsta, jie man skambindavo, kad berniukas stabdo pakeleivingas mašinas.
Vaikas sakydavo, kad nori važiuoti pas mamą į darbą Marijampolėje.
Su berniuku ir šeima dirbo psichologai, socialinė darbuotoja.“
Kai kam susidarė įspūdis, kad Mindaugui aštuonmetis posūnis yra nemielas, o motina jų santykiams nepajėgia daryti įtakos.
33
Iki tiek laipsnių buvo nukritusi surasto vaiko temperatūra.
