Vyro kūnas dar nerastas. Vilties, kad jis liko gyvas, nebėra.
„Jis buvo geriausias mano draugas“, – po atsiveikinimo mišių susirinkusiems sakė velionio sūnus.
Jaunas vyras dėkojo gausiai susirinkusiems velionio ir šeimos bičiuliams. „Atsitiko taip, kaip atsitiko. Visi atsimename gerai tėvuką. Ačiū, kad atėjote“, – nedaugžodžiavo A.Izokaičio sūnus.
Dešimtys draugų ir artimųjų vienas po kito ėjo prie velionio žmonos, sūnaus, tėvo ir juos apkabino. Taip išreikšti užuojautą paragino ir mišias aukojęs jėzuitas Eugenijus Markovas.
„Tyla ir supratimas yra labai brangūs ir svarbūs. Tyoloje galime išreikšti savo jausmus – apkabinti, užjausti, suprasti ir priimti kitą visiškai nepažeidžiant to, ką žmogus dabar jaučia. Už kiekvienos tylos stovi pagarba ir paprastumas“, – kalbėjo kunigas.
Po pamaldų jis ir pats apkabinimu išreiškė užuojautą šeimai.
Iš bažnyčios gedintieji automobiliais patraukė į sodybą už Kauno, kur dalijosi prisiminimais apie žuvusį žveją.
Žuvo žvejodamas
Tragedija įvyko šeštadienį.
A.Izokaitis su draugu žvejoti iš Klaipėdos į atvirą jūrą išplaukė šeštadienį apie 9 valandą ir planavo grįžti temstant.
Kai artimiesiems nepavyko užmegzti ryšio su negrįžtančiais vyrais, jie paprašė pasieniečių pagalbos. Su žvejais nepavyko susisiekti ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro specialistams. Sekmadienį paryčiais jūroje, apie 20 kilometrų nuo kranto, pastebėtas apvirtęs septynių metrų ilgio plastikinis kateris su ant jo esančiu žmogumi.
Visą naktį ledinėje jūroje ant apvirtusio katerio praleidęs vyras sušalo, patyrė psichologinį šoką, tačiau galėjo kalbėti. Išgelbėtasis jautėsi lyg antrą kartą gimęs, ligoninėje su juo bendravo psichologai, atvyko artimieji.
A.Izokaičiui likimas nebuvo toks gailestingas. Dingusį žvejį bangos veikiausiai nubloškė tolyn nuo katerio. Galbūt jis patyrė traumą, neįstengė priplaukti prie laivo ir į jį įsikibti, o gal pristigo jėgų grumtis su jūra.
Vandens temperatūra žvalgomame Baltijos rajone siekė vos kelis laipsnius šilumos, todėl jame atsidūręs žmogus be specialios įrangos žūsta per valandą. Praėjus maždaug 18 valandų nuo paieškų pradžios jas nuspręsta nutraukti.
A.Izokaičio žmona su sūnumi praėjusią savaitę buvo išvykę į Kambodžą. Jie nutraukė kelionę ir sugrįžo namo.
„Draugai ir artimieji ištikti šoko, jiems nepaprastai sunku susitaikyti su netektimi“, -- kalbėjo A.Izokaitį gerai pažinojęs Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Romas Oželis.
R.Oželis kartu su A.Izokaičiu, kurį draugai vadino Aliumu, taip pat yra plaukęs Baltijos jūroje šiuo kateriu žvejoti lašišų.
Pasak kauniečio, šeimininkas visada atsakingai rūpinosi kateriu, skyrė daug lėšų patikimai navigacijos ir saugos įrangai, todėl techniniai nesklandumai mažai tikėtini. Didesnė tikimybė, kad nelaimė įvyko dėl stiproko rytų vėjo ir bangavimo.
„Žvejys maniakas“, – taip apie bičiulį kalbėjo R.Oželis. A.Izokaitis šiam pomėgiui skyrė visą laisvalaikį, o įprotį nesiskirti su meškere paveldėjo iš tėvo, kuris taip pat yra patyręs žvejys.
Kaunietis mėgo gaudyti lašišas, karpius, tačiau įspūdingi laimikiai beveik visada grįždavo į vandenį.
