Vykdamas į darbą Vilniuje R.Murauskas dažnai stabteli kelyje, keliolika kilometrų nuo Nemenčinės. 42 metų vyras iš pakelės paima užgesusias žvakes, pastato naujas, įkuria naują atminimo ugnį ir tęsia kelionę į darbą.
Bendrovės „Randvel“ mobiliųjų pastatų Vilniaus padalinio vadovą vyriausiojo sūnaus Arno netektis po tragiškos avarijos prislėgė sunkia našta.
Gedintį tėvą kankina ne tik slogios mintys ir nemiga, bet ir sušlubavusi sveikata – aukštas kraujospūdis, nugaros skausmai. Jis jau išleido daug pinigų vaistams, psichologo konsultacijoms.
Bet sunkiausia R.Murauskui gyventi su mintimi, kad tragedijos buvo galima išvengti, jei tik policija būtų tinkamai reagavusi į gimnazistų pranešimą apie du girtus jaunuolius, po Nemenčinę laksčiusius automobiliu „Mercedes-Benz“.
2016 metų kovo 8 dieną 12 val. 25 min. Bendrajame pagalbos centre gauta informacija apie girtą vairuotoją buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui.
Po dešimties minučių buvo pasiųstas patrulių ekipažas, esantis maždaug už 40 kilometrų, nors tuo metu arčiau dirbo ir policininkai iš Nemenčinės.
„Manau, kad policija į gautą pranešimą apie girtus jaunuolius turėjo sureaguoti greičiau. Kodėl nebuvo pasiųsti Nemenčinės policininkai arba patruliai iš Vilniaus, kurie galėjo atvykti maždaug per 15 minučių?
Nemenčinėje yra tik viena pagrindinė gatvė, kur tie jaunuoliai ilgai siautėjo, gimnazistų prašinėjo cigarečių, o po to ja lėkdami per tiltą pasuko į Vilnių“, – stebėjosi R.Murauskas.
Neatsakytų klausimų kankinamas vyras pasiryžo paduoti ieškinį valstybei dėl policijos netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.
„Milijono mes su žmona tikrai neprašysime, jis nieko neišgelbėtų. Mums svarbiau – kad tai būtų pamoka ir ateičiai, kad policija pranešimus apie girtus vairuotojus priskirtų prie aukščiausios kategorijos ir reaguotų kuo greičiau.
Juk girtas vairuotojas automobiliu gali įvažiuoti ne tik į kitą transporto priemonę, bet ir į minią žmonių, o po to pasakyti, kad jam aptemo akys.
Taip tyrėjams kalbėjo šios avarijos kaltininkas – jis neprisimena, kaip įvyko avarija“, – stebėjosi sūnaus netekęs tėvas.
Ekipažas pasiųstas iš toli
R.Murausko paleistos kritikos strėlės smigo ne į patrulius, kuriuos pasiuntė Operatyvaus valdymo skyrius į Nemenčinę.
Po tragedijos abu policininkai aplankė mirtinai sužaloto A.Murausko tėvus ir jų atsiprašė, kad nesuspėjo laiku atvykti.
Žuvusiojo artimieji negali suvokti, kodėl policijos vadovybė pranešimų apie girtus vairuotojus nepriskiria prie aukštesnės – A arba B kategorijos įvykių. Į tokius turi būti reaguojama per 12 arba 20 minučių.
Nemenčinės gimnazistų pranešimas buvo priskirtas prie mažiausio pavojingumo C kategorijos. Reagavimo laikas į C kategorijos įvykius – iki valandos.
Į Nemenčinę buvo pasiųsti patruliai, buvę net už 37 kilometrų esančiame Grikienių kaime.
Policijos ekipažas, vykęs į Nemenčinę pro Sudervę, užtruko apie 35 minutes.
Kol patruliai 120 kilometrų per valandą greičiu skubėjo į Nemenčinę, nevaldomi girti jaunuoliai automobiliu „Mercedes-Benz“ lakstė po miestelį, vos nenudaužė perėjoje pėsčiojo, o po to nutarė vykti į Vilnių ir galbūt ten toliau smagintis.
Išgėrė butelį degtinės
Lemtingąją dieną „Mercedes-Benz“ vairavo 24 metų vilnietis Dariušas Giliunas.
Jaunuolis išvakarėse slapčia pasiėmė tetos, kurios namuose gyveno, automobilį. Prieš vidurnaktį jis nuvyko į Nemenčinę švęsti bičiulio Vitalijaus gimtadienio. Kovo 8-ąją Vitalijui sukako 28-eri.
Jaunuoliai tetos automobiliu nuvažiavo į Vilnių, per naktį čia važinėjosi, o rytą nutarė grįžti į Nemenčinę. Įsigiję butelį degtinės jie toliau linksminosi ir šventė gimtadienį prie Nemenčinės kultūros namų.
Išgėrę 0,5 litro degtinės jaunuoliai užmigo, o prabudę važinėjosi po miestelį ir prašinėjo cigarečių.
Kai jaunuoliai paprašė cigarečių gimnazistų, šie atkirto, kad rūkalų neturi. Nemenčinės Gedimino gimnazijos abiturientams įtarimą sukėlė nuo vairuotojo ir jo draugo sklindantis alkoholio kvapas.
Gimnazistai nutarė tuoj pat apie tai pranešti policijai ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
Nepaisė kelio ženklų
Praėjus beveik valandai po to, kai apsvaigę jaunuoliai prašė gimnazistų cigarečių, pražūtingas automobilis pasuko į Nemenčinės plentą sostinės link.
D.Giliuno vairuojamas „Mercedes-Benz“ lėkė apie 120 kilometrų per valandą greičiu. Tame kelio ruože vyko remontas – greitis buvo ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, lenkti draudžiama.
Tačiau „Mercedes-Benz“ vairuotojas nepaisė kelio ženklų. D.Giliunas vairavo rizikingai, vis lenkdamas kitus automobilius. Vienas automobilis, važiavęs priešais „Mercedes-Benz“, įlėkė į griovį ir per plauką išvengė susidūrimo.
Gyvybė užgeso reanimacijoje
Tuo metu iš Vilniaus po apsilankymo pas medikus važiavo Nemenčinės Gedimino gimnazijos abiturientas, vietos krepšinio klubo žaidėjas A.Murauskas.
Jaunuolis ketino studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Taip pat jis gerai žaidė krepšinį, treniravosi Sostinės krepšinio mokykloje.
Aštuoniolikametis vyko į Nemenčinės gimnaziją, kur kartu su klasės draugais tą dieną turėjo įsiamžinti bendroje nuotraukoje.
Netikėtai priešais A.Murausko vairuojamą automobilį „Audi A6“ išniro „Mercedes-Benz“.
A.Murauskas bandė išvengti susidūrimo, bet nepavyko – priešais atlėkęs „Mercedes-Benz“ trenkėsi į kairįjį galinį „Audi A6“ šoną ir ratą. Smūgis buvo toks stiprus, kad „Audi A6“ pakilo ir trenkėsi į mikroautobusą.
Automobilyje prispaustą Arną vadavo ugniagesiai. Komos ištiktas jaunuolis buvo išgabentas į ligoninę. Bet jis taip ir nepabudo iš komos – po savaitės mirė reanimacijoje.
Tikrino gėlių prekeivius
Sužinoję, kad siaubingos avarijos kaltininkas galėjo būti to paties „Mercedes-Benz“ vairuotojas, apie kurį buvo pranešta prieš valandą, Nemenčinės gimnazistai buvo sukrėsti.
„Apmaudu, kad „Mercedes“ nebuvo laiku surastas ir sustabdytas. Nemenčinė nėra didelė. Be to, kovo 8-ąją mieste policijos pareigūnai tikrino, ar turi leidimus gėlių prekiautojai“, – pasakojo gimnazistai.
Policijos departamentas „Lietuvos ryto“ žurnalistei patvirtino, kad Nemenčinės nuovadoje tą dieną dirbo trys ekipažai.
Tuo metu, kai buvo gautas pranešimas apie važinėjančius girtus jaunuolius, vienas ekipažas buvo išvykęs į viešąją vietą, kur buvo rastas lavonas.
Antras ekipažas buvo išvykęs prie Molėtų plento aiškintis gautos informacijos, susijusios su vaikais.
Dar vienas patrulis tuo metu pėsčiomis tikrino turgavietę. Ar jis galėjo sustabdyti girtus jaunuolius? Nuo Nemenčinės kultūros namų ir gimnazijos, kur girti jaunuoliai prašinėjo cigarečių, iki turgavietės – tik apie 500 metrų.
Ragina nebūti abejingiems
„Karas keliuose pasiglemžė dar vieno jauno, perspektyvaus žmogaus gyvybę. Kviečiu visus pabūti tais „stukačiais“, kai pamatome pavojingai vairuojantį kelių gaidelį“, – socialiniame tinkle skelbė A.Murausko pusseserė Akvilė.
Pilietiškas gimnazistų elgesys suteikė stiprybės žuvusiojo tėvams, tačiau neužpildė tuštumos, kurią paliko netektis.
„Būna rytų, kai netekties skausmas taip skaudžiai sukausto, kad nenoriu net atsimerkti. Anksčiau maniau, kad laikas užgydys širdies žaizdą ir tie rytai baigsis. Tačiau jie vis kartojasi“, – prabilo 40 metų Rasa Murauskienė.
Motina kartais užsimiršta ir tada jai atrodo, kad grįžus namo ras sūnų Arną, geriantį arbatą mėgstamoje vietoje virtuvėje.
Bet atsitokėjusi R.Murauskienė suvokia, kad vyresnėlio sūnaus jau niekada nepamatys.
„Po tragedijos mes su vyru ne gyvename, o tik bandome ištverti ir nepalūžti.
Kai raminamieji vaistai nebepadeda, skaitome psichologines knygas. Manau, kad žuvusiųjų artimiesiems turi būti teikiama nemokama psichologinė pagalba.
Niekas mums nepadeda. Esame prislėgti ir policijos, ir valstybės abejingumo.
Svarsčiau, galbūt gimdyti dar vieną vaiką, bet nesiryžtu. Jaučiuosi ir per silpna, ir bijau, kai gatvėse taip nesaugu“, – virpančiu balsu kalbėjo R.Murauskienė.
Verslo vadybos specialistei po tragedijos teko du kartus keisti darbą. Padidėjęs jautrumas, akyse netikėtai sužibusios ašaros trikdė jos darbdavius.
„Niekada nebijojau darbo, dirbau jau nuo 15 metų. Tačiau po didelių stresų darbingumas sumažėjo. Prieš Kalėdas važiavau į darbą pro avarijos vietą ir ašaros veržėsi“, – sakė moteris.
Žuvusiojo A.Murausko motina norėtų, kad avarijos kaltininkui būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis praleistų už grotų.
Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarė D.Giliunui laisvės atėmimo bausmę sumažinti nuo 6 iki 4 metų, o bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.
Nuosprendis apskųstas, ir žuvusiojo artimieji, ir avarijos kaltininkas dabar laukia galutinio teismo sprendimo.
„Aš nežinau, kokia ateitis mūsų laukia, nors ir stengiamės su vyru nepalūžti. Bijau kovoti su valstybe ir policija.
Bet gal šis mūsų žingsnis padės apsaugoti kitus žmones, gal policija bus greitesnė?“ – klausė žuvusio perspektyvaus krepšininko motina.
R.Murauskienę nenuleisti rankų skatina ir sūnaus piniginėje rastas raštelis: „Aš jaučiuosi laimingas. Svajoju būti garsus krepšininkas.“
Liudininkas turėjo sekti iš paskos?
Arūnas Paulauskas
Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas
„Nors įvykiai priskiriami prie C kategorijos, į juos stengiamasi reaguoti kaip galima operatyviau.
Minėtu atveju asmuo pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, tačiau nenurodė jo judėjimo krypties, iš paskos nesekė, o tai reiškia, kad nebuvo konkrečios vietos ar adreso, kuriuo galėjo būti siunčiamos pajėgos. Net atvykus į pranešėjo nurodytą vietą pavojingai manevruojantis automobilis gali būti nutolęs dešimtis kilometrų (būtent taip ir buvo minėtu atveju).
Tokiu atveju informuojamos visos netoliese esančios pajėgos, kad atkreiptų dėmesį į nurodytą automobilį, ir įvykis priskiriamas prie C kategorijos.
Jeigu pažeidėjo buvimo vieta žinoma tiksliai, pavyzdžiui, pranešėjas važiuoja iš paskos, visais atvejais įvykis priskiriamas prie aukštesnės B kategorijos.
Pastaruoju metu vykdant policijos reformą, padaugėjus policijos ekipažų skaičiui į tokio pobūdžio pranešimus reaguojama kur kas operatyviau.“
