Du istorinius pastatus iki pamatų sunaikinęs gaisras kilo per festivalį „Granatos Live“.
„Rengti tokio masto masinių festivalių muziejaus teritorijoje tikrai nebeleisime. Aš būsiu vienas tų, kurie tikrai pasakys ne“ – portalui Lrytas.lt sekmadienį sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas bendriesiems ir ūkio reikalams Antanas Andriulaitis.
Muziejaus vadovai viliasi, jog „Granatos Live“ rengėjai atlygins visą gaisro padarytą žalą, nes festivalis buvo apdraustas.
Buvo tušti
Sekmadienį į darbą susirinkę muziejaus administracijos darbuotojai bandė skaičiuoti gaisro padarytus nuostolius. Pirminiais duomenimis, nuostoliai gali siekti apie 45 tūkst. eurų.
Paskutinį kartą sudegę pastatai buvo įvertinti 2014 metais. Tuomet buvo nurodyta, jog gyvenamojo namo vertė - beveik 42 tūkstančiai eurų, o tvarto – apie 3,3 tūkstančiai eurų.
Tai – XX amžiaus pradžios statybos pastatai, kurie atvežti iš Mažiosios Lietuvos ir Rumšiškėse stovi nuo 1974 metų.
Kruopščiai apžiūrinėdami kiekvieną apdegusį pagalį sekmandienį iki vakaro muziejaus teritorijoje dirbo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tyrėjai. Kol nėra jų išvadų, muziejaus darbuotojai apie gaisro priežastis gali tik spėlioti.
Fejerverkai, nuorūka ar tyčinis padegimas?
Sudegusiuose pastatuose nebuvo nei elektros, nei šildymo. Pastaruoju metu jie buvo rengiami ekspozicijai, todėl nebuvo ir eksponatų.
Ryte, kaip galima gaisro priežastis dažniausiai buvo minimi fejerverkai. A.Andriulaitis teigė, jog festivalio rengėjai turėjo leidimą šioje vietoje leisti fejerverkus, tačiau jame buvo nemažai apribojimų.
Leidime buvo nurodyta, kokio galingumo fejerverkus leidžiama naudoti, ir kokiu atstumu nuo pastatų juos galima leisti. Ar festivalio organizatoriai laikėsi šių apribojimų, paaiškės po ugniagesių tyrimo.
Galimos versijos - ir numesta nuorūka ar tyčinis padegimas. A.Andriulaitis neabejoja, jog dalyviai galėjo vaikščioti po muziejaus teritoriją. Kaip socialiniuose tinkluose rašė patys festivalio žiūrovai, pro sudegusius pastatus ėjo takas Kauno marių link, kuriuo žmonės ėjo maudytis.
