Pirminiais duomenimis, mansardoje, perdengimo spaliuose buvo rastos dvi granatos ir šovinių. Tiksliau paaiškės, kai sprogmenis apžiūrės išminuotojai.
Vienaaukštis medinis namas buvo pastatytas XIXa. pabaigoje.
A.Bulota su sutuoktine Aleksandra jį įsigijo maždaug 1925 metais.
A.Bulota Marijampolėje vertėsi advokato praktika, mieste įsteigė realinę gimnaziją, joje mokytojavo, kelerius metus buvo Marijampolės apskrities tarybos narys ir Padovinio valsčiaus pirmininkas.
1929 m. A.Bulota buvo apkaltintas rengęs pasikėsinimą į Augustiną Voldemarą, tuometinį Lietuvos premjerą, ir buvo ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą.
Po trijų mėnesių A.Bulotai buvo leista išvykti į Čekiją.
Į Marijampolę jis grįžo 1930-aisiais ir vėl ėmėsi advokato praktikos, buvo Lietuvos advokatų tarybos narys.
A.Bulota išleido Žemaitės raštų rinkinį, rūpinosi paminklo statyba Marijampolės senosiose kapinėse, kuriose buvo palaidota rašytoja, parašė Lietuvos advokatūros įstatymo projektą.
Kai 1940m. rusai okupavo Lietuvą, A.Bulota buvo paskirtas Liaudies seimo rinkimų komisijos nariu, dirbo LSSR Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.
1941 m. rugpjūtį vokiečiai A.Bulotą sušaudė Panerių miške.
Kas jo namo P.Vaičaičio gatvėje mansardoje galėjo slėpti sprogmenis, – mįslė ne tik istorikams.
Nuo 1940-ųjų metų šiame pastate prieglobstį gaudavo įvairios įstaigos ir organizacijos.
Pastaruoju metu vienoje namo pusėje veikė Raudonojo kryžiaus draugija, kitoje – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Marijampolės apskrities skyrius. ˙
