Kuriuose sostinės rajonuose ar Senamiesčio dalyse yra didžiausia tikimybė aptikti tokių pavojingų radinių?
Tokį klausimą išgirdęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Karo mokslų instituto Karo istorijos centro viršininkas majoras Gintautas Jakštys tik šyptelėjo: „Jeigu mes žinotume, tai padarytume didelę talką, viską iškastume ir viskas būtų išvalyta.“
„Per Vilnių XX amžiuje persirito du karai. Į vieną pusę nuėjo, grįžo, darkart nuėjo ir vėl grįžo“, – skaičiavo G.Jakštys.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Vilnius buvo atiduotas be mūšio, kovos vyko kiek tolėliau.
Lenkams okupuojant Vilnių miestas taip pat nebuvo apšaudomas ar apmėtomas bombomis, tad iš šio laikotarpio tokių pavojingų radinių nėra. Kur kas daugiau savo pėdsakų paliko Antrasis pasaulinis karas.
„Jo metu buvo naudota itin daug sprogmenų, Vilnius paskelbtas vokiečių „įtvirtinta vietove“, o 1944 metais Raudonoji armija jį šturmavo.
Buvo naudojamos visos to laikotarpio karo priemonės: aviacinės bombos, artilerija, tankų sviediniai. Reikia suprasti, kad vykstant karui krito karo pramonės, ypač Sovietų Sąjungos, gaminių kokybė. Juk moterys ir vaikai fabrikuose dirbo iki išsekimo. Buvo daugybė gamybos broko, todėl liko daug nesprogusių bombų“, – pasakojo G.Jakštys.
G.Jakštys priminė, kad besiginančioji pusė, vokiečių kariuomenė, aplink Vilnių buvo išdėsčiusi priešlėktuvinės gynybos pabūklus, tad šių sprogmenų taip pat randama.
„Mane stebina tik tai, kad nerandama daugybės minų. Minų laukai po karo buvo aktyviai tvarkomi, tad gal jos buvo sunaikintos arba vokiečiams buvo reikalingos – susirinko ir išsivežė, gal ruošėsi gynybinėms operacijoms“, – svarstė G.Jakštys.
Vilniuje stovėjo ir Raudonosios armijos daliniai. Jie pasižymėjo netvarkingumu ir dažnai sprogmenis pamesdavo ar užkasdavo.
Dabar Vilnius plečiasi iki tų ribų, kur anuomet buvo priemiesčiai ir kaip tik ten buvo rengiamasi miestų gynybai, todėl vis daugiau sprogmenų randama naujose statybvietėse.
G.Jakštys stebuklu vadina istoriją, nutikusią viename Lietuvos kaime.
„Kartą teko dalyvauti mokymuose. Kaime pas vieną močiutę užsukome paprašyti vandens ir nustebome prie šulinio pamatę 60 milimetrų minosvaidžio miną. Paklausėme: „Kas čia?“
Jis mums atsakė: „Čia, vaikeli, kuolams kalti. Man taip patogu įkalti kuolus, kai karvę rišu lauke.“ Iškvietėme specialistus, jie išvežė sprogmenis, o močiutė atsisveikindama pasakė: „Oi, durna aš boba, ir reikėjo gi man jums rodyti – tokį gerą daiktą išvežate, aš keturias tokias jau sukaliau“, – stebėjosi G.Jakštys.
Dauguma radinių kėlė sprogimo pavojų
Per šiuos metus Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra gavęs 139 pranešimus apie Vilniaus apskrityje rastus sprogmenis.
Apie 15–20 proc. tokių pranešimų yra apie rastus šaunamuosius ginklus ir šovinius, o visi kiti – apie karo laikų aviacines bombas, minas, minosvaidžių ar artilerijos pabūklų sviedinius, granatas.
Tuo pačiu laikotarpiu pernai Vilniaus pareigūnai buvo sulaukę 125 pranešimų apie rastus sprogmenis.
