Vienišas 76-erių Kazimieras gyvena dar senelio statytame, vėjo perpučiamame namelyje. Malkų nedaug, tad šildosi tik, kol išsiverda valgyti.
Kad būtų šilčiau, į mažą namelį pasikvietė ir nedidelį savo ūkį – kates, vištas, šunį.. Žiemą Kazimieras sako šalta, tad nusirengia tik kai reikia praustis, o naktimis susikloja, ką turi.
„Tai va, du vatinius apklotus užsikloju, striukę ant kojų užsimetu. Nu ir tiek to, nenumirsiu. Nu ir guliu, kol atsibundi“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Trakiškio kaimo gyventojas Kazimieras.
Sušąla ne tik asocialūs
Socialiniai darbuotojai sako, tokių kaip Kazimieras – pilni kaimai. Paspaudus šalčiui vieniši, atokiau ir skurdžiau gyvenantys, senyvo amžiaus, asocialūs žmonės atsiduria per žingsnį nuo mirties.
„Prisirengę, su veilokais, striukėm. Yra tekę matyti, kaip net ir iš burnos eina garas. Tada kūrenam, dažnai lankom, žiūrim, bet sako, man gerai, vaikeli, man gerai, aš nesušalsiu. Bet visi suvokiam, kad užmigus yra rizika“, – sakė Panevėžio socialinė darbuotoja Lijana Žlibinienė.
Mirties registras rodo, kad kasmet Lietuvoje nuo šalčio miršta keli šimtai žmonių. 2010-aisiais mirė beveik 400 žmonių, kitais metais – vidutiniškai apie du su puse šimto. Dažniausiai sušąla 40-60 metų vyrai.
Karą keliuose paskelbusioje Lietuvoje 2016 metais keliuose žuvo 189 žmonės, tačiau šaltis Lietuvoje nusineša kur kas daugiau gyvybių. Tais pačiais 2016 metais nuo šalčio mirė 232 žmonės, tai yra pusšimčiu daugiau nei keliuose
„75-erių metų moteris spėjame iškrito iš lovos, kaime gyveno, gal nepasikūreno, gal susižeidė, sušalo ir viskas. Tai nebūtinai per 200 žmonių yra asocialūs. Galbūt žmonės prasčiau apsirūpinę, kaimuose. Bet žinome, kad ir benamiai, kurie netelpa prieglaudose, jie žinoma ir sušąla lauke, yra daug paaiškinimų, bet tie skaičiai tikrai nėra iš piršto laužti“, – sakė Mirties atvejų valstybės registro vadovė Sandra Mekšriūnaitė.
Kai labai šalta, padaro išimčių
Gydytojai sako, žmonės sušąla ir kai lauke penki laipsniai šilumos.
„Daugelis pacientų patenka vieniši, gyvenantys nešildomose trobelėse, Vilniaus rajone, soduose, tie sodai yra nepritaikyti. Iš ten daug atveža, ypatingai, kai išvyksta emigrantai ir palieka tėvus ar vyresnio amžiaus žmones. Jie užmiršta pasikūrenti ar sumano liaudiškais būdais pasišildyti alkoholiu ir jie sušąla“, – sakė Respublikinės Vilniaus ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.
Savo ruožtu Vilniaus nakvynės namų direktoriaus Edvardo Jablonskio teigimu, jie yra priėmę tokias taisykles, kai jau būna didesnis šaltis, leidžiama nakvynei pasilikti ir išgėrusiems žmonėms.
„Yra kaip yra. Jau geriau čia žmogus tegu pabūna šiltai, o ne jie sušals gatvėje“, – sakė jis.
Valdžiai tokie skaičiai staigmena
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, ši problema, atsižvelgiant į skaičius, jau yra sisteminė.
„Tik neturėtume jos spręsti, kaip kartais būdavo daroma, kai tokius žmones suveždavo į ligonines. Tai nėra sprendimas, nes ligoninė neturėtų teikti socialinių paslaugų, tai yra labai brangi įstaiga“, – sakė ministras.
„Lyginome Suomijos duomenis. Tai visoje Suomijoje 2015 metais buvo 66 žmonės sušalę, tai galime palyginti jų padėtį ir mūsų. Tai turbūt yra ir kitos problemos, ne tik klimatas, bet ir kitos problemos lemia tokią padėtį“, – svarstė Mirties atvejų valstybės registro vadovė S.Mekšriūnaitė.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad šąlančius žmones nuo mirties turėtų aktyviau gelbėti savivaldybės.
