Senolės išgelbėti nepavyko – jos gyvybė užgeso nelaimės vietoje. Kol kas nežinia ir dėl kokių priežasčių ji žengė ant bėgių. Apie šią nelaimę patys traukinio keleiviai sužinojo tik gerokai vėliau pasirodžius pranešimams žiniasklaidoje.
Su portalu lrytas.lt bendravę lemtingo traukinio keleiviai pasakojo, kad nesuprato, kas įvyko ir kodėl jie neturėjo jokios informacijos. Beveik valandą keleiviai buvo įkalinti traukinyje vidury nakties ir nežinioje.
Labiausiai baugino nežinomybė
Portalas lrytas.lt sulaukė kelių skaitytojų laiškų. Pirmąjį pasirašė studentu prisistatęs Tadas. Pasak jaunuolio, užtrukusi kelionė priminė amžinybę, o labiausiai baugino nežinia. „Važiavau pas draugus į sostinę, bent kelis kartus per mėnesį taip keliauju, todėl nieko neįprasto nesitikėjau.
Dar Kauno geležinkelio stoties darbuotoja įspėjo, kad galimas traukinio vėlavimas iki 10 minučių, nes vyksta remonto darbai. Kai sustojome, iškart prisiminiau tuos žodžius, bet prabėgus pusvalandžiui kilo nerimas.
Puoliau ieškoti informacijos internete ir pagalbos numerių, nes nesupratau, kas nutiko, o visą tą laiką nebuvo konduktoriaus“, – rašė Tadas.
Jis taip pat nurodė, kad keleiviai vieni kitų klausinėjo, ar šie ką nors žiną. Neradę informacijos internete ir neturėdami, ko paklausti, keleiviai jautėsi nejaukiai. „Juk dabar apie visas nelaimes informuoja, skelbia, kad nekiltų panika ar patys žmonės ko nors neprisigalvotų, o čia buvo informacijos vakuumas“, – aiškino vaikinas.
Nenuostabu, kodėl žmones vėlavimas taip baugino: traukiniai laikomi vienais iš tiksliausiai tvarkaraščių besilaikančių transporto priemonių. Apie eismo nukrypimus nuo tvarkaraščio dažniausiai įspėjama iš anksto ir jų nebūna tiek daug.
Nelaimė įvyko apie 21 val., nors pagal tvarkaraštį jau tuo metu traukinys turėjo būti Vilniaus geležinkelio stotyje, ten jis buvo tik apie 22 val.
Kalbėjo tik su užsieniečiais keleiviais
Tuo tarpu su portalu lrytas.lt bendravusi kaunietė pedagogė (pavardė redakcijai žinoma) tvirtino, kad traukinio vėlavimas ją taip pat trikdė, bet ji rado, kaip išnaudoti laiką. „Aš vis žiūrėjau į laikrodį, supratau, kad sustojome ilgiau, nei buvo planuota. Bet tada ėmiausi nebaigtų darbų ir laikas slinko ne taip lėtai.
Visgi mane labiau nustebino kitas momentas – konduktorius trumpam įbėgo į mūsų vagoną ir užkalbino užsieniečius keleivius. Jų paklausė, ar niekas neskuba į oro uostą, ar autobusą, esą, jeigu skubėtų, – juos greičiau išvežtų iš čia.
Likusieji mes tik pasiklausėme ir nieko nespėjome paklausti, jis išbėgo. Tai sukėlė pyktį, kokie dar skirstymai“, – pasakojo moteris. Pasak jos, net praėjus beveik valandai nežinios niekas su jais nebendravo, jokia informacija nepasirodė nei vagone esančioje švieslentėje, nei „Lietuvos geležinkelių“ socialinio tinklo paskyroje.
„Praėjus beveik valandai tarp keleivių pasklido kalbos apie visur sustojusius traukinius. Tokia žinia ne vienam sukėlė dar daugiau nerimo ir baimės, tai gerai, kad bent mūsų nedaug buvo, tai ir panika nekilo.
Konduktorius per visą šį laiką jokios informacijos mums nesuteikė. Ir tik po beveik valandos išgirdom: „Su jumis kalba mašinistas Julius, tuoj išvyksime į Vilnių, atsiprašome už šitą stovėjimą“, – prisiminė keleivė.
Moters įsitikinimu, neturėtų būti žmonės palikti nežinioje. „Gal būtų informacija apie įvykusią nelaimę labiau sukrėtusi, bet darbuotojai galėjo sugalvoti kažką. Pavyzdžiui, pasakyti, kad įvyko incidentas, nekeliantis mums pavojaus, tik užtruksime ir kelionės tikslą pasieksime. To būtų užtekę“, – svarstė kaunietė.
Tikina, kad darbuotojai atliko savo pareigas
Kaip tokiais atvejais turėtų būti elgiamasi su keleiviais, portalas lrytas.lt paklausė „Lietuvos geležinkelių“ atstovų.
Komunikacijos departamento projektų vadovė Novilė Aleksejevaitė nurodė, kad dėl įvykusios nelaimės, per kurią buvo mirtinai sužalota moteris, traukinys buvo sustabdytas, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
„Traukinio konduktorius tokiais atvejais turi pasirūpinti ne tik keleivių informavimu, bet ir visų traukinyje esančių žmonių saugumu, atlikti kitas būtinas procedūras (iškviesti policijos pareigūnus, informuoti Eismo valdymo centrą, budėtojus).
Taip pat visais atvejais, kai traukinys yra sustabdomas, konduktorius išsiaiškina, ar traukinyje nėra keleivių, kurie skuba į oro uostus, autobusus ar kitus traukinių reisus. Jei tokių keliaujančiųjų būna, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpina jų kelionės tęstinumu“, – atsiųstame atsakyme nurodė N.Aleksejevaitė.
Jos turimais duomenimis, šeštadienį sustojus traukiniui konduktorius atliko visas numatytas procedūras.
„Paaiškino keleiviams apie situaciją, apklausė, ar nėra skubančių, informavo apie traukinio vėlavimo trukmę. Apgailestaujame, jei ši informacija pasiekė ne visus keleivius“, – pabrėžė atstovė spaudai.
Regis, neinformuotų keleivių apie įvykį buvo kur kas daugiau. Ir klausimas, kaip informacija buvo skleidžiama, jeigu pasiekė ne visus.
