„Autobuso vairuotojas ne tiktai pervažiavo man kojas, jis apvertė aukštyn kojomis visą mano ir mano šeimos gyvenimą“, – teisme sakė 81 metų T.Michailova, kurios gyvenimą visiškai pakeitė daugiau negu prieš metus įvykusi nelaimė.
Iki to laiko guviai buvusiai pensininkei dabar reikalinga nuolatinė pagalba, nes dėl sutraiškytos ir niekaip negyjančios kojos ji pati su vaikštyne sugeba nueiti tik iki tualeto ar iki virtuvės išsivirti arbatos.
T.Michailova pie kelionę į parduotuvę ar pasivaikščiojimą gryname ore gali tik pasvajoti.
„Skaudžiausia, kad vairuotojas nenori pripažinti savo kaltės ir kompensuoti visų gydymo išlaidų, nors man reikalingas nuolatinis gydymas, reabilitacija, be to, gresia kojos amputacija“, – skundėsi T.Michailova.
Iškrito bandydama išlipti
Gyvenimą pakeitusios dienos, 2017 metų spalio 12-osios, pensininkė nepamirš niekada.
Iš sodo Dvarčionyse į namus Lazdynų rajone 59-ojo maršruto autobusu važiavusi moteris buvo sužeista Šalnos stotelėje, visai netoli savo namų.
„Lipau pro galines duris. Priekyje laikiau du krepšius ir neskubėdama lipau, bet nespėjau. Vos tik vieną koją padėjau ant gatvės, vairuotojas uždarė duris, jos mane stumtelėjo ir aš parkritau“, – pasakojo T.Michailova.
Pervažiavo abi kojas
Kaip vėliau paaiškėjo, T.Michailovai parkritus ant važiuojamosios kelio dalies iš karto skilo kairės kojos kaulas, todėl dėl skausmo moteris negalėjo atsikelti, o autobuso vairuotojas 50-metis Viktoras Leščevskis, kaip pats sakė, jos nepastebėjo – važiavo toliau ir pervažiavo moteriai abi kojas.
„Bandžiau keltis, dar grūmojau jam ranka, bet jis nuvažiavo“, – Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjama V.Leščevskio baudžiamoji byla, kalbėjo T.Michailova.
V.Leščevskis autobusą sustabdė tik už kelių metrų, kai išgirdo pensininkės klyksmą. Vieni liudytojai sako, kad autobusas sustojo maždaug už trijų metrų, kiti tikina, jog už aštuonių ar dešimties.
Pirmieji sužalotą moterį gelbėjo stotelėje buvę žmonės, po to jiems į pagalbą atskubėjo ir V.Leščevskis – atnešė tvarsčių kraujui sustabdyti ir vis kalbėjo: „Aš atsiprašau.“
Kaulas negyja iki šiol
Nuvežus T.Michailovą į ligoninę paaiškėjo, kad jos patirti sužalojimai labai sunkūs.
Moteriai diagnozuotas dešinės blauzdos abiejų kaulų diafizių lūžis ir lateralinės kulkšnies kaulo lūžis. Jai buvo skubiai atlikta operacija, po kurios koja sutvirtinta Ilizarovo aparatu (įrenginys yra skirtas standžiai fiksuoti kaulų fragmentus).
Nors po įvykio praėjo daugiau nei metai, T.Michailovos sveikata negerėja. Jai atliktos jau aštuonios operacijos, tris kartus statytas Ilizarovo aparatas, tačiau kaulai negyja, žaizdos nuolat pūliuoja.
Pernai spalį dėl lėtinės infekcijos medikai buvo nusprendę amputuoti T.Michailovai dešinę koją, bet vėliau persigalvojo ir nutarė pabandyti ją išsaugoti, tačiau koja ir toliau negyja, todėl manoma, kad amputacijos pensininkė vis dėlto neišvengs.
Kaltina ir orą, ir moterį
Moteris jau susitaikė su mintimi, kad likusį gyvenimą bus priklausoma nuo dukters ir sūnaus, bet iki šiol negali suprasti vairuotojo V.Leščevskio abejingumo.
Nelaimės dieną atleidimo prašęs ir dėl patirto šoko pats į medikų rankas patekęs V.Leščevskis po pokalbio su savo darbdaviais – įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybe – dėl įvykusios nelaimės pradėjo kaltinti pačią moterį ir klimato sąlygas.
Esą ji parkrito, nes apsikrovusi krepšiais nesugebėjo saugiai išlipti iš autobuso, o jis dėl blogo oro, šlapio veidrodėlio ir aprasojusių autobuso langų nepastebėjo jos gulinčios gatvėje, todėl netyčia pervažiavo.
Prašo atlyginti žalą
„Autobusų parkas jums nieko nemokės, nes mama jau buvo išlipusi ir tada parkrito“, – praėjus aštuoniems mėnesiams po avarijos paskambinęs nukentėjusiosios dukrai pareiškė V.Leščevskis, o pernai spalio 10-ąją atsiuntė trumpąją žinutę, kad gali pasiūlyti tik 5 tūkstančius eurų, nes po teismo iš jo bus atimtas vairuotojo pažymėjimas, jis taps valkata ir mokėti daugiau negalės.
T.Michailova teismo prašo iš V.Leščevskio priteisti 15 tūkstančių eurų ir palikti jam vairuotojo pažymėjimą, kad jis galėtų dirbti ir atlyginti jai moralinę bei materialinę žalą.