Pernai tokiu pat metu buvo kilę 489 gaisrai, tačiau išdegęs plotas sudarė 30 hektarų, antradienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.
Primenama, kad šiemet daugiausia gaisrų – 308 – kilo pievose ir ražienose, iš viso išdegė 48 hektarų plotas. Dar šeši gaisrai kilo miškuose, išdegė pusė hektaro miško paklotės. Šie gaisrai kilo nuo uždegtų pievų.
Aplinkosaugininkai primena, kad žolės deginimas padaro daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.
Taip pat deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, jų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.
Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinė atsakomybė – baudos nuo 30 iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala.
Šiuo metu numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
