Trečiadienį neeiliniame Seimo Aplinkos komiteto posėdyje posėdyje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas patikino, kad gaisras buvo gesinamas taip, kaip reikia.
„Pajėgumų tikrai buvo daugiau, nei reikia, nes pastoviai buvo laikomi pareigūnai ir technikos vienetai rezerve nuo pat pirmos dienos, kai sutelkėme pajėgas. Nė vienas darbo baras, nė viena technika, pastatyta konkrečiai užduočiai, nebuvo nuimta nė minutei“, – tvirtino pareigūnas.
Gesinant iš oro, būtų buvę dar blogiau
Vertindamas galimybes gesinti degančią gamyklą iš oro malūnsparniais, kurie būtų ant ugnies pylę vandenį ir smėlį, M.Kanapickas teigė, kad toks būdas būtų sunkiai tikėtinas: „Kalbant apie gesinimą iš oro, vizualus palyginimas toks: reikia atitraukti visas pajėgas, kurios yra viduje, bando prieiti prie židinio, nes patalpose aplink prikrauta begalė degių medžiagų.
Tos patalpos taip pat degė. Dabar ką matome iš oro, tai tik dalis gaisro ploto. Jeigu atitrauksi pajėgas ir bandysi gesinti iš oro, naudojant sraigtasparnius, didelė rizika, kad jie gali nepataikyti į epicentrą ir sukelti pastato griūtį“.
Gaisras „Ekologistikoje“ kilo spalio 16 dienos naktį. Jį pastebėjo ne gamyklos darbuotojai, o pro šalį važiavę vienos firmos apsaugininkai. Kai kurių šaltinių teigimu, gamykla savo apsaugos iš viso neturėjo.
Degė ir iki šiol smilksta apie du tūkstančiai kvadratinių metrų sandėlių, kuriuose buvo laikomos senos padangos. Gaisrui gesinti buvo pasitelktos ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos, Marijampolės.
Trečiadienį gaisras buvo numalšintas. Tačiau padangos dar vis tiek smilksta, nes jas prispaudė įgriuvę pastatų perdangos. Gaisras buvo visiškai užgesintas, kad specialia technika bus pakeltos perdangos ir tuomet bus įmanoma prieiti prie smilkstančių padangų.
Ar putos būtų veiksmingesnės?
Ar būtų gaisras greičiau sutramdymas ir ar jo pasekmės būtų buvę mažiau žalingos, jei būtų panaudotos putos?
Dešimt metų iki 2016 m. PAGD vadovavęs, dabar jau atsargos generolas Remigijus Baniulis prisiminė, kad, kai buvo gesinami panašūs gaisrai į kilusį Alytuje, būdavo naudojamas putokšlis: „Bet, kiek žinau, šiuo metu Lietuvoje jo nėra daug. Mano žiniomis, jo yra Mažeikiuose ir Šiauliuose. Jei gaisras Alytuje būtų iš karto gesinamas žemo kartotinumo putų monitoriais, kuriuos turi įmonė „Mažeikių nafta“, būtų buvę efektyvu. Tokios patirties jau yra, gesinant padangas Lietuvoje. Reikėjo tuos monitorius vis dėlto atsigabenti į Alytų. Nebent juos įvežti į tą gamyklą nebuvo galimybių. Bet, jei atveždavo padangas, vadinasi, galimybės privažiuoti yra“.
Su Alytaus Priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovu Algirdu Bautroniu lrytas.lt žurnalistams susisiekti nepavyko, nes jis nuolatos dirba gaisravietėje.
Alytaus Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dalyvavęs Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, teigė turįs žinių, kad gesinant gaisrą putos buvo panaudotos, kai vėjas nuo gamyklos buvo pasisukęs link miesto.
Gal putų būtų buvę panaudota ir daugiau, tačiau, pasak parlamentaro, jų gaisrininkai tiesiog daugiau neturėjo.
„Alytaus gaisrininkai gali ir neturėti informacijos, kur Lietuvoje yra putų monitorių. Tuo privalėjo pasirūpinti Vidaus reikalų ministerija, o sykiu ir PAGD“, – įsitikinęs R.Baniulis.
Jei Alytuje yra įmonių, kurios užsiima pavojinga aplinkai ir žmonėms veikla, kodėl miesto ugniagesiai neturi tų pačių putų monitorių?
„Per pastaruosius trejus metus PAGD finansavimas, mano žiniomis, buvo apgalėtinas – apie 10 mln. eurų, skirtų investicijoms buvo sugrąžinta į šalies biudžetą. Kodėl, turėtų apsakyti dabar jau buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas“, – teigė R. Baniulis.
Ugniagesiai padarė, ką galėjo
Alytaus meras Nerijus Ciesiulis, kasdien buvęs gaisravietėje, tvirtino, kad ugniagesiai dirbo didvyriškai ir darė viską, ką galėjo: „Aš jai absoliučiai pasitikiu. Jie žino, ką ir kaip daryti. Dabar žiūriu į dangų – dūmai nebekyla, todėl prieš ugniagesius reikėtų atsiklaupti“.
Paklaustas, ar užsiteršęs vanduo, kuris buvo panaudotas gesinant gaisrą, nepateko į Nemuną, meras atsakė tiesiai: „Žinoma, kad pateko. Vanduo gi turi kažkur pasidėt. Ne tik Nemunui bus padaryta didžiulė žala, bet ir gruntiniams vandenis, ir aplinkai. Tiesiog – katastrofa“.
Gaisro kaltininkai – vagys?
Kas Alytuje sukelė katastrofą, gaisro tyrėjai kol kas nekalba. Bet, kai kurie su jais susiję šaltiniai lrytas.lt prasitarė, kad ugnis galėjo kilti, vagiant „Ekologistikoje“ kabelius. Už juos metalo supirktuvėse mokami nemenki pinigai, nes juose randami metalai – brangūs.
Manoma, kad, kerpant kabelius, kilo žiežirbos, nuo kurių ir užsidegė senos padangos arba jų granulės.
