Kaip rašoma PAGD pranešime, remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, sausio mėnesį vidutiniškai kyla 725 gaisrai, kuriuose žūsta 17 gyventojų, t. y. šiemet žuvo 2 gyventojais, arba 11,8 proc., mažiau.
Sausio mėnesį kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 2 šalies gyventojai, o 13 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 4 žmonės (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 11 (73 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Po keturis gyventojus žuvo Kauno (iš jų 2 – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) ir Vilniaus (iš jų 2 – Vilniaus rajono savivaldybėje ) apskrityse, po 2 – Šiaulių ir Tauragės apskrityse, po 1 – Utenos, Klaipėdos, Alytaus apskrityse, o Telšių, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Keturi gyventojai žuvo šeštadienį, po tris – ketvirtadienį ir sekmadienį. Nuo 17 val. iki vidurnakčio gaisruose žuvo 10 žmonių, sausio 16 d. ir 17 d. nusinešė po dvi žmonių gyvybes. Gaisrai pasiglemžė 8-ių moterų ir 6-ių vyrų gyvybes, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 74 metai.
3 gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl neatsargaus rūkymo, po 1 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl kitų priežasčių. Dar 7 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 9 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 11), 60 pastatų (29), 10 transporto priemonių (6), 106 gyvūnus (230).
Daugiausia gaisrų sausio mėnesį kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 388, t.y. 53,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 11 gyventojų. Palyginti su pernykščiu sausiu, gaisrų skaičius čia išaugo 45,9 proc. Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.
Šiemet 94 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (12,9 proc. visų gaisrų), ), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 37 gaisrai), pirtys (27), 72 kartus degė transporto priemonės (9,9 proc.). 38 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (5,2 proc.), o 9 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc.).
Miestuose užgesinti 307 gaisrai (42 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 420 (58 proc.). Ugnis sunaikino 18 pastatų, 10 transporto priemonių, 101 gyvūną, 536 kv. m gyvenamojo ploto, o 1082 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (30,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (10,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (6,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 9 padegimai (1,2 proc.), o 110 gaisrų (15,1 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai per sausio mėnesį atliko ir 1 535 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, kai buvo atlikti 858 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 78,9 proc. daugiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 985 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (231,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 754 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 327 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 169 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 123 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 10 nukentėjusių asmenų ir ištraukė 9 žuvusiuosius.
33 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 3 skenduolius bei išgelbėjo 3 gyventojus. 9 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 20 kartų likviduoti cheminius incidentus, 5 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 19 gyventojų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atkreipti dėmesį į pagrindines gaisrų priežastis bei skaudžius jų padarinius ir atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, saugiai naudotis šildymo įrenginiais, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių, o pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
