Kaip rašoma PAGD pranešime, pernai gaisruose žuvo 90 žmonių (2020 m. – 95 žmonės), 4 žmonės mirė ligoninėje, o 173 gyventojai (142) patyrė traumų. Gaisruose pernai žuvo 3 vaikai, užpernai – 2.
2016–2020 m. duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje kyla 10 327 gaisrai, kuriuose žūsta 91 gyventojas, pernai gaisrų kilo 19,3 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 3 gyventojais, arba 3,3 proc., daugiau.
Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. 5-erių metų duomenimis, miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 58 gyventojai, t. y. 1,7 karto daugiau nei miestuose. 2021 m. miestuose žuvo 30 gyventojų (32 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64 (68 proc.), tai yra 2,1 karto daugiau nei miestuose.
Pernai kilo du gaisrai, kuriuose žuvo 4 žmonės, viename iš jų žuvo ir 3 vaikai. Dar 6 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 74-riuose gaisruose žuvo po vieną gyventoją. 2020 m. buvo kilę 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus.
2021 m. Vilniaus mieste žuvo vienuolika gyventojų, 7 – Anykščių rajono savivaldybėje, 6 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 – Kauno mieste, 4 – Ukmergės rajono savivaldybėje, po 3 – Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Radviliškio, Telšių, Molėtų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse.
Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (31 gyventojas), Kauno (15) ir Utenos (13) apskrityse, mažiausiai – Marijampolės (4), Tauragės (4) ir Telšių (3) apskrityse.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 55 vyrai, 30 moterų, o devynių žmonių tapatybės nenustatytos, t. y. vyrų žuvo 1,8 karto daugiau nei moterų. Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 57 gyventojai (iš jų 45 gyventojai – nuo 14 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 37 gyventojai (iš jų 16 gyventojų – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.).
Antradienį ir trečiadienį gaisruose žuvo po 17 gyventojų, tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 9 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 66 gyventojai, t. y. 70 proc. žuvusiųjų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai (nuo 45 metų iki 75 metų gaisruose žuvo 44 žmonės, t. y. 47 proc. žuvusiųjų).
Dvidešimt trys gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 21 – neatsargaus rūkymo, 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 114 gyventojų (2020 m. – 104), iš jų 2 vaikus (1). Nuo ugnies jie apsaugojo 705 pastatus, 172 transporto priemones, išgelbėjo 3781 gyvūną.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla apie 10 tūkst. gaisrų, iš jų 36 proc. – atvirosiose teritorijose. 2021 m. atvirosiose teritorijose kilo 2 166 gaisrai, arba 26,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,59 tūkst. hektarų. Palyginti su užpernai, gaisrų čia sumažėjo 25,4 proc. (2020 m. užgesinti 2 905 atvirųjų teritorijų gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 735 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 385, Klaipėdos – 212, Šiaulių – 209, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai užgesinti 2 582 gaisrai, arba 31 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 72 gyventojai. Palyginti su 2020 m. (kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 261 gaisras, juose žuvo 80 gyventojų), gaisrų skaičius išaugo 14,2 proc., tačiau žuvo 8 gyventojais, arba 10 proc., mažiau. Pernai kaimiškose vietovėse kilusių individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose žuvo 45 gyventojai, palyginus su užpernai (kai šiuose gaisruose žuvo 58 gyventojai), žuvusiųjų skaičius sumažėjo 22 proc.
2021 m. daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose – kilo 146 gaisrais, arba 18 proc., daugiau nei užpernai. Suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose pernai dažniausiai degė Kauno (kilo 172 gaisrai), Vilniaus (150) ir Panevėžio (106) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (62) ir Tauragės (49) apskrityse.
794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,5 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 329 gaisrai), pirtys (148), garažai (79) ir vasaros virtuvės (68). Palyginti su užpernai, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 749 gaisrai, pernai jų gesinta 6 proc. daugiau.
Pernai užgesinti 948 transporto priemonių gaisrai (11,4 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 518 lengvųjų automobilių, dar 95 lengvieji automobiliai buvo sunaikinti.
Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 110 gaisrų, arba 1,3 proc. visų gaisrų. Užpernai gamybos ir pramonės paskirties pastatuose buvo kilę 109 gaisrai.
2021 m. miestuose užgesinti 3 802 gaisrai (46 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4 531 (56 proc.). Ugnis sunaikino 209 pastatus, 210 transporto priemonių, 732 gyvūnus, 3 464 tonas pašarų, 5 304 kv. m gyvenamojo ploto, o 8 567 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pernai daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2 210 gaisrų) ir Kauno (1 564) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (314) ir Telšių (423) apskrityse. Gaisrų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo Alytaus (-24,9 proc.), Kauno (-1,8 proc.), Marijampolės (-2,7 proc.), Panevėžio (-6,0 proc.), Tauragės (-9,3 proc.) ir Vilniaus (-13,7) apskrityse, o daugiau jų kilo Klaipėdos (4,3 proc.), Šiaulių (1,0 proc.), Telšių (9,0 proc.), Utenos (5,0 proc.) apskrityse.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (18,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,9 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.). Be to, įregistruota 220 padegimų (2,6 proc.), o 38 gaisrų (0,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 13 883 gelbėjimo darbus. Palyginti su užpernai, kai buvo atliktas 12 981 gelbėjimo darbas, pernai jų atlikta 7,0 proc. daugiau. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 351 gyventoją, tarp jų 39 vaikus.
Pernai ugniagesiai gelbėtojai 6 182 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 789 darbai – techninė pagalba: šalino nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, nukritusias šakas, traukė užklimpusius automobilius ir kt. 2020 m. atlikti 2 662 techninės pagalbos darbai, t. y. 2021 m. šių darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.
2021 m. ugniagesiai 3 954 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 097 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 722 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 172 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 57 žuvusiuosius. Darbų autoavarijose skaičius, palyginti su 2020 m., išaugo 7,1 proc.
408 kartus ugniagesiams gelbėtojams pernai teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 106 skenduolius (užpernai – 123), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 38 gyventojus (19). Daugiausia nuskendusių žmonių ištraukta Vilniaus (19 skenduolių) ir Šiaulių (15), o mažiausiai – Tauragės (3) ir Panevėžio (6) apskrityse. Ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 78 nuskendusius vyrus ir 19 moterų, t. y. vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 46 metai.
Pernai ugniagesiams 574 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 750 kartų likviduoti cheminius incidentus, 73 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.
2021 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta Kauno (2934 darbai), Vilniaus (2381) ir Klaipėdos (1879) apskrityse. Lyginant su 2020 m., ypač jų skaičius išaugo Alytaus (39,8 proc.) ir Utenos (30,4 proc.) apskrityse.
Beje, nors per pirmąsias 2022-ųjų metų dienas gaisrų skaičius 4,0 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau aukų gaisruose šiemet mažiau, žuvo 1 gyventojas (2021 m. per šį laikotarpį gaisruose buvo žuvę 5 gyventojai). Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu skaudžių nelaimių padaugėja. Per 5-erius metus sausio mėnesį gaisruose žuvo net 71 žmogus, t. y. vidutiniškai pirmąjį metų mėnesį žūsta 14 gyventojų. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje ir kt.
