Šiais metais birželio mėnesį žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti, o liepos mėnesį juose žuvo 1 gyventojas. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.
Remiantis 2017–2021 m. gaisrų statistika, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 6 949 gaisrai, kuriuose žūsta 56 gyventojai, šiemet gaisrų sumažėjo 18 proc., o juose žuvusiųjų – 29 proc.
Miestuose žuvo 9 žmonės (23 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 31 (77 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3,4 karto daugiau žmonių nei miestuose. Po aštuonis gyventojus žuvo Vilniaus (iš jų 4 – Vilniaus rajono savivaldybėje) ir Panevėžio (iš jų 3 – Rokiškio rajono savivaldybėje) apskrityse, 7 – Kauno (iš jų 3 – Raseinių rajono savivaldybėje) apskrityje, po 5 – Šiaulių ir Utenos apskrityse, 3 – Klaipėdos, 2 – Alytaus, po 1 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (8 gyventojai) ir pirmadienį (7). Nuo 14 val. iki 22 val. gaisruose žuvo 20 žmonių (50 proc. žuvusiųjų), tragiškiausia mėnesio diena – 19-oji (ugnis pasiglemžė 5-ių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 29 vyrai ir 10 moterų, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai.
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes ir 31 gaisras pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 43 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 68), 465 pastatus (471), 60 transporto priemonių (87), 576 gyvūnus (627).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2 127, t. y. 37,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1 725 gaisrai, šiemet jų užgesinta 23,3 proc. daugiau. Kaip rodo penkerių metų gaisrų atvirosiose teritorijose statistika, per septynis metų mėnesius atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 2 808 gaisrai, t. y. šiemet jų kilo 24,3 proc. mažiau. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užgesinta Vilniaus (835 gaisrai), Kauno (278) ir Alytaus (167) apskrityse.
1 452 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t.y. 25,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 34 gyventojai. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 674 gaisrai, juose žuvo 46 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 13,3 proc., o žuvusiųjų – 26,1 proc.
Mažiau gaisrų kilo ir dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 11,1 proc. mažiau). Šiemet 426 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (užgesintas 171 gaisras), pirtys (72) ir garažai (33), 489 kartus degė transporto priemonės (8,6 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 279 lengvuosius automobilius. 60 gaisrų užgesinta gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,1 proc. visų gaisrų.
Miestuose užgesinti 2 479 gaisrai (43 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 220 (57 proc.). Ugnis sunaikino 130 pastatų, 111 transporto priemonių, 567 gyvūnus, 2 804 kv. m gyvenamojo ploto, o 4 306 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,1 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (8,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,5 proc.). Be to, įregistruoti 103 padegimai (1,8 proc.), o 477 gaisrų (8,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 8 884 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 8 266 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 7,5 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4 396 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 166 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šiemet šių darbų atlikta 15,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį).
2 486 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 446 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 917 kartų ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 91 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 19 žuvusiųjų.
207 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 72 skenduolius (pernai – 82), iš jų 2 vaikus (3), bei išgelbėjo 24 gyventojus (27). Birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 15 skenduolių, o liepos mėn. – 24, t. y. vasaros laikotarpiu iš vandens telkinių ištraukta 54 proc. visų nuskendusių žmonių. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (16 gyventojų) ir Vilniaus (12) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 5 kartus daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukti 53 vyrai), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.
Šiemet 322 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 378 kartus likviduoti cheminius incidentus, 46 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 211 gyventojų, iš jų 21 vaiką.
Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 56 skenduolius, iš jų 14 – rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
