„Pastaruoju metu gerokai sumažinti žūčių skaičių gaisruose padėjo kasmet rengiamos prevencinės akcijos, gyventojų būstų lankymas ir bendradarbiavimas su savivaldybių socialiniais darbuotojais, kurie pažįsta seniūnijose gyvenančias daugiavaikes šeimas, vyresnio amžiaus, neįgalius, vienišus asmenis, kuriems reikia pagalbos, ir sudaro jų sąrašus“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pasak J.Targonsko, pareigūnai kartu su savivaldybių darbuotojais lanko šiuos žmones, įvertina jų būstų priešgaisrinę būklę, pataria, ką būtina susitvarkyti, kad namai taptų saugesni, įrengia autonominius dūmų detektorius.
„Socialinių darbuotojų pagalba mums ypač svarbi, tačiau vienišais, garbaus amžiaus žmonėmis, gyvenančiais šalia, galėtų labiau pasirūpinti ir kaimynai – nupirkti ir įrengti autonominį dūmų detektorių, paprašyti, kad seniūnijos darbuotojai suremontuotų jiems krosnį ar sutvarkytų elektros įrangą, jeigu žmogus pats to nebegali padaryti“, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas
Deja, kartais ir kaimynų geri norai ar patarimai nepadeda. Spalio 27-osios naktį gaisre žuvo žmogus, kurio gyvenimu būdu kaimynai buvo susirūpinę jau kurį laiką.
Apie 1 val. 40 min. buvo gautas pranešimas apie gaisrą Klaipėdoje, sodų bendrijoje „Renetas“. Atvykus ugniagesiams, apleistas medinis pastatas degė atvira liepsna, jo stogas jau buvo sukritęs. Apmalšinę liepsnas, ugniagesiai rado smarkiai apdegusį žmogaus kūną. Gaisro metu pastatas sudegė visiškai.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Tado Rumševičiaus teigimu, vyras greičiausiai žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi: „Jis, matyt, degino žvakę arba neatsargiai rūkė. Į namelį buvo prinešta degių medžiagų ir šiukšlių, elektra jame buvo išjungta, krosnis nekūrenta. Kaimynai pasakojo, kad žmogus čia gyveno nuolat, turėjo žalingų įpročių. Jie ne kartą jam siūlė keltis gyventi į nakvynės namus, tačiau vyras nenorėjo atsisakyti savo gyvenimo būdo.“
Pasak T.Rumševičiaus, tai trečioji gaisro auka šiemet Klaipėdoje.
„Šių metų pradžioje dėl neatsargaus rūkymo viename iš gaisrų žuvo du vyrai. Kiekvienas atvejis, kai gaisre žūsta žmonės, individualus, tačiau kad tokių skaudžių nelaimių būtų išvengta, šaltuoju metų laiku reikėtų labiau pasirūpinti savo būsto saugumu, nenaudoti netvarkingų elektros prietaisų ir šildymo įrenginių, prižiūrėti krosnis ir kūrenti jas tik tam skirtu kuru,“ – sakė pareigūnas.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų gaisruose būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Beje, miesteliuose ir kaimo vietovėse žūva 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šaltuoju metų laiku – nuo 2020–2021 m. spalio 1 iki balandžio 1 d. gaisruose žuvo 72 žmonės, 2021–2022 m. – 61 žmogus.
Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
