Sausio–vasario mėnesiais gaisruose šiemet žuvo 19 žmonių, o 24 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 11,8 proc., daugiau. 2022 m. per du mėnesius gaisruose žuvo 17 žmonių.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per pirmuosius du metų mėnesius vidutiniškai kyla 1 376 gaisrai, kuriuose žūsta 24 gyventojai, šiemet gaisrų (-19,8 proc.) ir juose žuvusių žmonių (-20,8 proc.) mažiau.
Miestuose žuvo 8 žmonės (42 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 11 (58 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3 gyventojais, arba 37,5 proc., daugiau. Po tris gyventojus žuvo Vilniaus ir Utenos apskrityse, po 2 – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, po 1 – Marijampolės, Panevėžio ir Telšių apskrityse.
Trečiadienį ir sekmadienį gaisruose žuvo po 5 gyventojus, tragiškiausios mėnesio dienos – 15-oji ir 22-oji, ugnis pasiglemžė po 3 žmonių gyvybes, nuo 11 val. iki 22 val. gaisruose žuvo 11 žmonių (58 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 15 vyrų ir 4 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 68 metai.
Septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 4 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 2 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 15), 77 pastatus (89), 25 transporto priemones (9), 157 gyvūnus (8).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 536, t.y. 48,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 16 žmonių. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 592 gaisrai, o juose žuvo 15 gyventojų, gaisrų skaičius čia sumažėjo 9,5 proc., tačiau juose žuvo vienu gyventoju daugiau.
Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (-18,4 proc.). Šiemet 99 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,0 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 45 gaisrai), pirtys (18), garažai (13), 131 gaisras kilo transporto priemonėse (11,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 95 lengvuosius automobilius. 47 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose (4,3 proc.), o 18 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,6 proc.).
Miestuose užgesinti 606 gaisrai (55 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 498 (45 proc.). Ugnis sunaikino 15 pastatų, 34 transporto priemones, 69 gyvūnus, 709 kv. m gyvenamojo ploto, o 1574 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (29,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (12,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (9,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,4 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 32 padegimai (2,9 proc.), o 95 gaisrų (8,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai per du šių metų mėnesius atliko ir 1 895 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 2 968 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 36,1 proc. mažiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 796 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (54,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 335 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt., pernai sausio–vasario mėnesiais buvo atliktas net 1041 nukritusių šakų, užgriuvusių medžių šalinimo darbas nuo kelių, automobilių ir kt. 688 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 446 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 207 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 27 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 8 žuvusiuosius. Darbų transporto avarijose šiemet atlikta 24,5 proc. mažiau.
58 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 4 skenduolius bei išgelbėjo 4 gyventojus. 29 kartus jie budėjo nukenksminant sprogmenis, 73 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 17 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 42 gyventojus, iš jų 2 vaikus.
Nors žemė dar užklota sniegu, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 1 005 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 800 hektarų, o 5-erių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 597. Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
