Gaisruose šiemet žuvo 41 gyventojas, o 54 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 7 gyventojais, arba 20,6 proc., daugiau. 2022 m. per 4 mėnesius gaisruose žuvo 34 žmonės.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per keturis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 4 410 gaisrų, juose žūsta 42 gyventojai, šiemet gaisrų (-40,7 proc.) ir juose žuvusių žmonių (-2,4 proc.) mažiau.
Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose žuvo 20 žmonių (49 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21 (51 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 1 gyventoju, arba 5,0 proc. daugiau. Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 5 – Vilniaus mieste), 7 – Utenos apskrityje, po 6 – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 4 – Alytaus apskrityje, po 1 – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 12 gyventojų), tragiškiausia mėnesio diena – 19-oji – ugnis pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) žuvo 21 gyventojas. Gaisruose žuvo 32 vyrai ir 9 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 67 metai.
Keturiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 13 – dėl neatsargaus rūkymo, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
100 tūkst. šalies gyventojų teko 1,5 gaisruose žuvusio žmogaus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 39 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 28), 157 pastatus (337), 36 transporto priemones (44), 173 gyvūnus (494).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 943, t. y. 36,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 31 gyventojas. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 138 gaisrai, o juose žuvo 28 žmonės, gaisrų skaičius čia sumažėjo 17,1 proc., tačiau žuvo 3 gyventojais, arba 10,7 proc., daugiau.
Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (-26,0 proc.). Šiemet 208 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,0 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 84 gaisrai), pirtys (40), garažai (23). 267 gaisrai kilo transporto priemonėse (10,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes.
Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 173 lengvieji automobiliai. 30 gaisrų užgesinta gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,1 proc. visų gaisrų. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 51 gaisras, jų metu žuvo net 3 gyventojai.
Atvirosiose teritorijose kilo 599 gaisrai, arba 22,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 214 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 216 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 95, Alytaus – 46, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet kilo 1 733 gaisrai, šiemet gaisrų atvirosiose teritorijose kilo 65,4 proc. mažiau. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, sausio–balandžio mėnesiais atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 1 781 gaisras, iš jų balandį – 1 101. Šiemet balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose užgesintas 381 gaisras, t. y. 65,4 proc. mažiau nei 5-erių metų vidurkis.
Miestuose užgesinti 1 308 gaisrai (50 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1 305 (50 proc.).
100 tūkst. šalies gyventojų teko 93,5 gaisro.
Ugnis sunaikino 35 pastatus, 82 transporto priemones, 109 gyvūnus, 764 kv. m gyvenamojo ploto, o 2446 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (21,9 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (14,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 75 padegimai (2,9 proc.), o 244 gaisrų (9,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 3 932 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 5 180 gelbėjimo darbų, šiemet darbų skaičius sumažėjo 24,0 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1 474 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (46,2 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 491 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai sausio–balandžio mėnesiais buvo atlikti net 1543 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet jų poreikis sumažėjo 68,2 proc.
1 451 kartą ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 917 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 816 kartų, t. y. šių darbų skaičius išaugo 12,4 proc. Šiemet 483 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 58 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 27 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams 114 kartų teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 18 skenduolių, tarp jų 1 vaiką, bei išgelbėjo 21 gyventoją. 144 kartus jie budėjo nukenksminant sprogmenis, 183 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 32 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 117 gyventojų, iš jų 5 vaikus.
Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Kaip rodo penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų statistika, gegužės mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia vidutiniškai 11 skenduolių.
