Per 6 mėnesius gaisruose šiemet žuvo 53 žmonės, o 99 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gaisruose žuvo 40 žmonių, šiemet gaisruose žuvo 13 gyventojų, arba 32,5 proc., daugiau.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį šalyje vidutiniškai kyla 6 102 gaisrai, juose žūsta 50 gyventojų. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-24,6 proc.), tačiau žuvo 3 gyventojais, arba 6,0 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 44 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per pirmąjį metų pusmetį taip pat buvo kilę 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose gaisruose žuvo 27 žmonės (51 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 26 (49 proc.), t. y. miestuose gaisruose žuvo 1 gyventoju, arba 3,8 proc. daugiau.
Po devynis gyventojus žuvo Vilniaus (iš jų 6 – Vilniaus mieste) ir Kauno apskrityse, po 8 – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 7 – Utenos apskrityje, po 4 – Alytaus ir Telšių apskrityse, 2 – Marijampolės apskrityje, po 1 – Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 6 gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 13 gyventojų) ir penktadienį (8), tragiškiausios mėnesio dienos – 16-oji ir 19-oji – ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) žuvo 30 gyventojų (57 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 41 vyras ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai.
Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 16 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
100 tūkst. šalies gyventojų teko 1,9 gaisruose žuvusio žmogaus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 52 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 36), 307 pastatus (428), 54 transporto priemones (56), 195 gyvūnus (564).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1 472, t.y. 32,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 535 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.
Vilniaus apskrityje užgesinti 492 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 244, Klaipėdos – 125, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 2 104 gaisrai, šiemet gaisrų jose kilo 30,0 proc. mažiau.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, kovo–birželio mėnesiais atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 2 436 gaisrai, iš jų daugiausia balandį – 1 101. Šiemet kovo–birželio mėnesiais atvirosiose teritorijose užgesinti 1 425 gaisrai (iš jų daugiausia birželį – 455), t.y. 41,5 proc. mažiau nei 5-erių metų kovo–birželio mėnesių vidurkis.
1 202 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t.y. 26,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 41 gyventojas. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 361 gaisras, o juose žuvo 33 žmonės, gaisrų skaičius čia sumažėjo 11,7 proc., tačiau žuvo 8 gyventojais, arba 24,2 proc., daugiau.
Mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (-26,5 proc.). Šiemet 371 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,1 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 155 gaisrai), pirtys (66), garažai (34). 415 gaisrų kilo transporto priemonėse (9,0 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes.
Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 242 lengvieji automobiliai. 53 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,2 proc. visų gaisrų. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 101 gaisras, jų metu žuvo 3 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 30 gaisrų, juose žuvo 2 gyventojai.
Miestuose užgesinti 2 184 gaisrai (47 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 415 (53 proc.).
100 tūkst. šalies gyventojų teko 165 gaisrai.
Ugnis sunaikino 85 pastatus, 124 transporto priemones, 178 gyvūnus, 1 346 kv. m gyvenamojo ploto, o 3 540 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,0 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,1 proc.).
Be to, įregistruoti 124 padegimai (2,7 proc.), o 386 gaisrų (8,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 6 256 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 7 628 gelbėjimo darbai, šiemet darbų skaičius sumažėjo 17,9 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2 276 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 698 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per 6 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 1 895 techninės pagalbos darbus (iš jų net 1 702 darbai – dėl sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas), t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis sumažėjo 63,2 proc.
2 226 kartus ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 345 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 1 246 kartus, t. y. šių darbų skaičius išaugo 8,0 proc. Šiemet 776 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 80 nukentėjusių asmenų bei ištraukė 39 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams 200 kartų teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 45 skenduolius, tarp jų 2 vaikus, bei išgelbėjo 28 gyventojus. Pernai per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 48 skenduolius, t.y. šiemet 6,3 proc. mažiau.
Šių metų birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 13 skenduolių, arba 29 proc. nuskendusių žmonių. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (7 gyventojai), Vilniaus (6) ir Alytaus (6) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,5 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukti 36 vyrai), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 50 metų.
Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 62 skenduolius, šiemet jų ištraukta 27,4 proc. mažiau.
305 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 343 kartus likviduoti cheminius incidentus, 43 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 188 gyventojus, iš jų 18 vaikų.
Per pirmąsias liepos mėnesio dienas ugniagesiai gelbėtojai iš vandens tekinių jau ištraukė 4 skenduolius, pernai per šį vasaros mėnesį ištraukti 24 skenduoliai. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
