Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 gyventojų patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 19 gyventojų, arba 46,3 proc., daugiau. 2022 m. per 7 mėnesius gaisruose žuvo 41 žmogus.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 6 770 gaisrų, juose žūsta 52 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-22,4 proc.), tačiau žuvo 8 gyventojais, arba 15,4 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 49 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose gaisruose žuvo 29 žmonės (48 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 31 (52 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 6,9 proc., daugiau. Po dešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 6 – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) apskrityse, 9 – Kauno apskrityje, 8 – Klaipėdos apskrityje, 7 – Utenos apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, 4 – Telšių apskrityje, 3 – Marijampolės apskrityje, 2 – Panevėžio apskrityje ir 1 – Tauragės apskrityje.
Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 6 gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 13 gyventojų), nuo 15-liktos iki 22-os mėnesių dienos gaisruose žuvo 22 žmonės, t.y. 37 proc. žuvusiųjų, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) žuvo 32 gyventojai (53 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai.
Dvidešimt keturi gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
100 tūkst. šalies gyventojų teko 2,1 gaisruose žuvusio žmogaus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 59 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 43), 351 pastatą (465), 58 transporto priemones (60), 196 gyvūnus (576).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1 676, t.y. 31,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių 570 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 558 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 279, Klaipėdos – 136, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 2 182 gaisrai, šiemet jų kilo 23,2 proc. mažiau.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, kovo–liepos mėnesiais atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 2 679 gaisrai, iš jų daugiausia balandį – 1 101. Šiemet kovo–liepos mėnesiais atvirosiose teritorijose užgesinti 1 629 gaisrai (iš jų daugiausia birželį – 453), t.y. 39 proc. mažiau nei 5-erių metų kovo–liepos mėnesių vidurkis.
1 312 gaisrų užgesinto gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 25,0 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 48 gyventojai. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 453 gaisrai, o juose žuvo 34 žmonės, gaisrų skaičius čia sumažėjo 9,7 proc., tačiau žuvo 14 gyventojų, arba 41,2 proc., daugiau. Ypač išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose žuvusių žmonių skaičius, žuvo net 12 gyventojų daugiau.
Mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (-21,2 proc.). 434 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 178 gaisrai), pirtys (81), garažai (35). 492 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes.
Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 275 lengvieji automobiliai. 66 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t.y. 1,3 proc. visų gaisrų. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 121 gaisras, jų metu žuvo 3 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 37 gaisrai, juose žuvo 2 gyventojai.
Miestuose užgesinti 2 496 gaisrai (48 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 757 (52 proc.).
100 tūkst. šalies gyventojų teko 188 gaisrai.
Ugnis sunaikino 108 pastatus, 138 transporto priemones, 281 gyvūną, 1791 kv. m gyvenamojo ploto, o 3805 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (18,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.).
Be to, įregistruoti 147 padegimai (2,8 proc.), o 347 gaisrų (6,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 7 484 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 8 880 gelbėjimo darbų, šiemet darbų skaičius sumažėjo 15,7 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2 755 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 837 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per 7 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 166 techninės pagalbos darbus (iš jų net 1 948 darbai – dėl sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas), t.y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis sumažėjo 61,4 proc.
2 630 kartų ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 574 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 1 444 kartus, t.y. šių darbų skaičius išaugo 9,0 proc. 922 kartus šiemet ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 105 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 41 žuvusįjį.
Ugniagesiams gelbėtojams 242 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 63 skenduolius, tarp jų 2 vaikus, bei išgelbėjo 31 gyventoją. Pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 72 skenduolius, t.y. šiemet 12,5 proc. mažiau. Birželio–liepos mėnesiais iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 31 skenduolį, arba 49 proc. nuskendusių žmonių.
Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (13 gyventojų), Vilniaus (12), Šiaulių (6) ir Alytaus (6) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,5 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 11 moterų), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 49 metai. Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per 7 metų mėnesius iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 82 skenduolius, šiemet jų ištraukta 23,2 proc. mažiau.
353 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 418 kartų likviduoti cheminius incidentus, 45 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 236 gyventojus, iš jų 24 vaikus.
Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 56 skenduolius, iš jų 14 – rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
