Įvertino ryškiausias šalies švietimo problemas: kokių pokyčių reikia jau šiandien?

Šalies švietimo situacija vis dar nedžiugina, įsitikinę specialistai. Trečiadienį verslo ir politikos lyderystės forume „Lietuvos Davosas 2021“ jie aptarė Lietuvos švietimo sistemos problematiką bei svarbiausius ateities darbus, siekiant kuo greičiau pagerinti jos kokybę.

Mokymasis.<br>Prane
Mokymasis.<br>Prane
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Klasė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Klasė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mokymasis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mokymasis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymasis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymasis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mokymasis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 20, 2021, 5:33 PM, atnaujinta May 20, 2021, 5:33 PM

Forume „Lietuvos Davosas 2021“ vyko diskusija „Kokių ilgalaikių ir trumpalaikių sprendimų turėtų siekti dabartinė LR Vyriausybė, kad sukurtų kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ekonominei, technologinei ir socialinei pažangai?“

Prezidento patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas teigė, kad, siekiant ekonominės, technologinės ir socialinės pažangos šalyje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.

„Judant link pažangos, turime išjungti dviejų greičių sistemą, kuri formuojasi dėl socialinės atskirties dar pačioje ugdymo pradžioje.

Visi tyrimai ir tarptautinės organizacijos sako, kad būtent ten formuojasi švietimo pasiekimo skirtumų priežastys. Dėl to būtina imtis skubių veiksmų, užtikrinant ikimokyklinio ugdymo suteikimą ir lankymą, ypač regionuose, nes ten labai nedidelis procentas vaikų lanko mokyklas“, – aiškino P.Baltokas.

Dėmesys profesiniam mokymui

Jis išskyrė ir profesinį mokymą, kuriam, pasak jo, skiriama gerokai per mažai dėmesio.

„Nepaisant to, kad turime tikrai labai neblogų sektorinių profesinio mokymo centrų, kur suinvestuota labai daug pinigų, bet, jei paimtumėme ir paskaidytume pagal programas, didelė dalis tų programų vis dėlto nerengia specialistų, kurie galėtų ir gebėtų prisidėti prie ekonomikos transformacijos, prie inovatyvios ekonomikos ir didelės pridėtinės vertės kūrimo“, – pastebėjo prezidento patarėjas.

Aistė Kairienė, Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais, pridūrė, kad apie profesinį mokymą visuomenė iki šiol yra susidariusi klaidingą nuomonę, o pačios profesinės mokyklos dažniausiai yra nuvertintos.

„Bet gerieji pavyzdžiai rodo, kad profesinis mokymas turi labai daug potencialo. Nors pagal planą profesinis orientavimas turėtų būti vykdomas nuo pirmos klasės, bet dar iki šiol šis momentas nėra įdiegtas iki galo.

Tai dar viena esama Nacionalinio susitarimo dalis – reikia surasti būdų, kaip tai pagaliau įgyvendinsime“, – sakė A.Kairienė.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Birutė Miškinienė savo ruožtu teigė, kad profesinis mokymas dažnai tampa problema tada, kai atsiduriama darbo rinkoje.

„Kalbant apie profesinį rengimą, labai geras pavyzdys yra pameistrystė. Apie ją kalbėjome ir diskutavome labai ilgai. Atrodo, kad schema pasileidžia, bet galiu pasakyti, kad ta schema neveiks dėl labai paprastų dalykų: ten yra labai daug nusmulkintų reikalavimų darbdaviams.

Idėja kaip ir gera, bet, kai ji ateina iki realizavimo, yra labai daug saugiklių ir visokių kitokių kliūčių, tad schema tiesiog darosi nepatraukli“, – pastebėjo B.Miškinienė.

Pokyčių aukštajame moksle reikia jau dabar

A.Kairienė išskyrė ir problemas šalies aukštosiose mokyklose – pasak jos, labai svarbu kuo greičiau padidinti aukštojo mokslo finansavimą.

„Kokybės be pinigų faktas, kad nebus. Bet tam irgi yra daromi paruošiamieji žingsniai, norisi, kad viskas greitai įvyktų, bet tam tikriems sprendimams suformuluoti būtent dažniausiai ir reikia laiko.

Išsikalbėti, surasti kryptis, kompromisus, ir tai padaryti racionaliausiai ir efektyviausiai“, – kalbėjo A.Kairienė.

Tam pritarė ir VU Verslo mokyklos vadovė B.Miškinienė.

„Aukštasis mokslas turi problemų – finansavimo schema nėra patraukli, bet reikėtų nepamiršti ir galvoti apie tarpdisciplinines programas. Finansavimo modelis neskatina kurti tokių programų ir apskritai tarptautinių programų.

Mums yra labai svarbi sąsaja tarp mokytojo plačiąja prasme – turiu omenyje ir darželio auklėtoją, ir mokslininką, dirbantį universitete – infrastruktūros ir teisinės bazės. Jei visus šiuos tris dalykus sudėtumėme į ekosistemą, tai, matyt, galėtumėme galvoti apie proveržį“, – kalbėjo ji.

Pasak B.Miškinienės, labai ryškus ir verslumo kompetencijų trūkumas – specialistus šalies aukštosioms mokykloms tenka kviestis ir iš užsienio.

Nors tai, diskusijos dalyvės teigimu, yra geras tarptautiškumo ženklas, Lietuvai tokių specialistų gyvybiškai reikia.

„Iš savo ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos patirties šiandien galiu pasakyti, kad verslumo kompetencijos yra iš tikrųjų sunkiai pasiekiamos. Dėstytojų, turinčių antreprenerystės kompetencijų, šiandien tikrai neturime labai daug.

Ką mes darome – žinoma, tuos dėstytojus viliojame iš užsienio, bet turime galvoti apie save, apie investicijas būtent į savo antreprenerystės kompetencijas“, – aiškino VU Verslo mokyklos vadovė.

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas savo ruožtu teigė, kad aukštosios mokyklos pokyčių ir reikalingų sprendimų vis dar laukia.

„Mes tikimės ambicijos, bet kartu ir konkrečių sprendimų. Jei pretenduojame būti valstybe, kuri savo augimą grindžia mokslo, žinių ir technologijų keliu, tai investicijų reikia čia ir dabar. Apie ambicijas mes girdime, bet sprendimų vis dar laukiame.

Sprendimai turėtų būti tokie – naikinti atsilikimą mokslo finansavimo srityje bei didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam studentui. Jei tą įgyvensime, bus jau labai daug padaryta“, – diskusiją užbaigė VU rektorius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.