Suabejojo „Tūkstantmečio mokyklų“ projektu: pertvarka švietimo situaciją regionuose gali tik pabloginti?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užsimojus vykdyti „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą, savivaldybių atstovai teigia, kad pasigenda dialogo ir aiškių kriterijų.

Moksleiviai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Seimo narė Vilija Targamadzė. <br>Olgos Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr.
Seimo narė Vilija Targamadzė. <br>Olgos Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr.
Moksleiviai.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Moksleiviai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 10:18 AM, atnaujinta Jun 13, 2021, 4:02 PM

Ketvirtadienio rytą opozicinė socialdemokratų frakcija surengė spaudos konferenciją „Tūkstantmečio mokyklų programa – ar pigūs politikų dividendai, o gal nerimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų ateities?“.

Savivaldybės diskutuoti norėtų

Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigė, kad kai kurių savivaldybių vadovai apie planuojamą reformą ir jos viziją išgirdo tik iš interneto, tad jis pasigenda išsamesnių diskusijų.

„Kalbant su Alytaus rajono meru, išgirdau jo nugąstavimus, kad praktiškai visos rajono mokyklos turėtų būti uždarytos. Kaip čia atrodys? Kokia bus sistema? Ar švietimas bus priartintas arčiau vaikų, ar atitols?

Aiškių kriterijų, kaip bus atrinktos mokyklos, kaip bus investuota, iki šiol nežinome“, – kalbėjo N.Cesiulis.

Jis abejojo, kad vienai mokyklai nupirkus naują autobusą, įrengus sporto aikštyną ar atnaujinus tris kabinetus, pagerės moksleivių pasiekimai.

„Pažiūrėkime, kas dedasi regionuose su mokytojų amžiumi – jei programa veiks 4–5 metus, tikėtina, kad mokytojų amžius regionuose bus dar didesnis. Nieko nekalbama apie naujų specialistų pritraukimą į regionus – ši vieta mums yra labai svarbi.

Klausimas kyla, kaip ir kiek dalyvaus savivaldybės, kiek jos galės daryti įtakos sprendimams, ar nebus didesnės atskirties tarp mokyklų – kur investuosime lėšas, o kur ne.

Mes tikrai nesidžiaugiame, kai kaimyno tvartas dega. Iš ministerijos girdime, kad su merais tariamasi, bet su manim niekas nesitarė“, – aiškino Alytaus meras.

Pakruojo rajono mero pavaduotojas Viginijus Kaciulevičius teigė, kad vaikų ir mokyklų skaičius regione mažėja, o mokyklų tinklo pertvarka situaciją gali dar labiau pabloginti.

„Šiandien mes turime 18 švietimo įstaigų visame rajone. Žiūrime, optimizuojame, nes negali būti mokykla su 7 vaikais. <...> Ar mums padės ta programa? Turi šansą padėti, bet reikės žiūrėti, kaip viskas bus diriguojama“, – teigė jis.

Tačiau, pasak Pakruojo savivaldybės atstovo, kai kurių kriterijų rajonui atitikti tiesiog neįmanoma – pavyzdžiui, kad ilgojoje gimnazijoje gali būti ne mažiau nei dvi vienuoliktokų klasės.

„Iš karto sakau – mūsų rajone nebeliktų nei vienos gimnazijos ir kitų mokyklų“, – sakė V.Kaciulevičius.

Jis teigė, kad Pakruojo savivaldybė yra pasirengusi diskusijoms.

„Tikrai laukiame ir labai tikimės supratimo iš mūsų pusės. Mes neapsistatome raudonomis vėliavėlėmis savo teritorijos ir nesakome, kad viskas pas mus gerai“, – kalbėjo V.Kaciulevičius.

Siūlo galvoti ne tik apie mokslą

Socialdemokratų frakcijos atstovė, profesorė Vilija Targamadzė teigė, kad mokyklų kultūros plotmėje ši reforma gali atnešti rimtų pasekmių.

„Išdraskyti mokyklos kultūrą ir suformuoti naują nėra taip paprasta. Čia yra ir vertybės ir nuostatos, ir taisyklės“, – aiškino profesorė.

Savo ruožtu Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė Laima Galkutė kalbėjo, kad kiekviena savivaldybė yra skirtinga ir turi savitą švietimo raidą, tad reikėtų prie jų prisitaikyti.

„Kai kalbėsime apie geros mokyklos aspektus „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, pagalvokime, kaip konkrečiai mes tą gerą mokyklą matome – kaip mes ją įsivaizduojame konkrečioje savivaldybėje su konkrečiais žmonėmis?

Siūlau pagalvoti apie kokybinius kriterijus, kurie leistų atskleisti savivaldybės ir jos mokyklų tinklo savitumą. Negali būti vieno mastelio visiems“, – teigė L.Galkutė.

Jos teigimu, svarbu yra ne tik atnaujinti mokyklas, bet ir skirti pakankamai dėmesio pačių vaikų gerovei.

„Mes kalbame apie vaikų akademinius pasiekimus – be abejo, jie yra labai svarbūs, bet kaip su asmenybės raida, vaiko gerove, lygiomis galimybėmis ir vaiko jausena mokykloje? Visa tai irgi priklauso nuo to, kas vyksta su mokyklų tinklu.

Kalbant apie „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo kūrimą, reikėtų pagalvoti, kas ten bus toje mokykloje ir kaip?“, – svarstė UNESCO komisijos ekspertė.

ŠMSM: savivaldybės aktyvios

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) portalui lrytas.lt komentavo, jog tai, kiek apie šią programą yra kalbama, tik patvirtina jos svarbą ir aktualumą.

„Ministrė ir ministerijos atstovai su savivaldybių atstovais jau kelis mėnesius reguliariai diskutuoja ir kalbasi šia tema virtualiai, o dabar pradėti ir gyvi apsilankymai savivaldybėse. Taigi pokalbiai vyksta ir bus tęsiami.

Kai kurios savivaldybės jau pateikia savo vizijas ir scenarijus, kaip jos galėtų įsitraukti į programą ir pagerinti vaikų ugdymosi sąlygas bei rezultatus“, – teigė ŠMSM.

Pasak ministerijos, kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius.

„Atkreipiame dėmesį, kad kol kas parengta ir visuomenei pristatyta tik programos koncepcija. Pati programa yra ir bus tobulinama, konkretinama, tariantis su ekspertais, savivaldybėmis, socialiniais partneriais“, – komentavo ŠMSM.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.