Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovai: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa – gimnazijų genocidas

Skambiai pristatoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą regionams. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė, kad šis tinklas padės mažinti skirtumus tarp mokyklų, regionų ugdymo įstaigos nuogąstavo, kad joms nebus lemta tapti projekto dalimi, ir skirtumai tarp moksleivių pasiekimų tik dar labiau ryškės.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą rajono švietimo įstaigų vadovams.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą rajono švietimo įstaigų vadovams.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajono Raguvos gimnazija.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajono Raguvos gimnazija.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą rajono švietimo įstaigų vadovams.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą rajono švietimo įstaigų vadovams.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajono Velžio gimnazija.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajono Velžio gimnazija.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Samanta Ilonytė, jp.lt

Jun 13, 2021, 3:02 PM, atnaujinta Jun 13, 2021, 3:02 PM

Tys didžiulės grėsmės

Seimo Plenariniame posėdyje vyko diskusija „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“. Regiono mokyklų vietą „Tūkstantmečio mokyklų“ žemėlapyje apžvelgė Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. „Matome tris didžiules grėsmes regionų mokykloms, kurios pasireikš kaip stiprus šalutinis programos poveikis“, – Seimo posėdyje sakė A. Sakalauskienė.

Pirmiausia mokyklos direktorė pabrėžė, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tik dar labiau pagilins socialinę atskirtį ir apsunkins vidurinio ugdymo prieinamumą regionų vaikams. „Ministerijos pristatymuose tarp gausybės pozityvių argumentų tik keliose eilutėse užsimenama apie 5–8 jungtinių klasių panaikinimą ir, cituoju, „koreguojama teisinė bazė“.

Po šiuo sakiniu slypi gana stiprūs regionų mokyklų tinklo pertvarkos aspektai. 31 mokinys gimnazijos klasėje ir du klasių komplektai mūsų rajone iš septynių veikiančių ilgųjų gimnazijų palieka vieną – priemiestinę, perpildytą, kurią lanko ir miesto vaikai. Artimiausia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, į Panevėžio pusę būtų 28 km, į Ukmergės pusę – 38 km. Ir taip kasdien į abi puses“, – kalbėjo A. Sakalauskienė.

Ne visos mokyklos atitiks standartus

Čia pat gimnazijos vadovė kėlė klausimą apie mokyklų tinklo pasiskirstymą teritorijoje.

„Pristatymuose akcentuojama, kad pagrindinis kriterijus yra ugdymo kokybė ir galimybės vaikui. Bet mūsų atveju galimybės už 28–38 km ar tikrai pagerins ugdymo kokybę? Kad ir koks būtų geras pavėžėjimas, atstumo jis nesutrumpins“, – akcentavo A. Sakalauskienė.

„Mes 100 proc. pritariame geros mokyklos koncepcijai. Tačiau planuojama programa į pagrindinius 150 mokyklų atrankos kriterijus įdeda tik vieną – pasiekimus. Branda, pažanga, pretenduojant į „Tūkstantmečio mokyklą“, iki šiol niekur kaip ir nefigūruoja. Suprantame, kad pasiekimus pamatuoti ir susireitinguoti yra lengviausia. O kaip su pažanga ir individualia pažanga?“ – pastebėjo A. Sakalauskienė.

Gimnazijų genocidas

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius pabrėžė, kad pati idėja, atnaujinti švietimo programą, sveikintina, tačiau už jos slepiasi provincijos mokyklų genocidas.

„Iš pat pradžių, išgirdęs idėją, pagalvojau, jog ji – sveikintina, bet vėliau džiaugsmą palydėjo nuogąstavimas… Išgirdome reikalavimus, kurie – nerealūs. Rajono gimnazijų prašoma turėti bent dvi vienuoliktokų klases, t. y. bent 31 mokinį. Tai – gimnazijų genocidas. Pritariu, kad reikia atnaujinti švietimo programą, tačiau iš septynių Panevėžio rajono gimnazijų liktų tik viena.

Visi kiti mokiniai būtų priversti važinėti į miesto mokyklas. Įsivaizduokite, juk jau dabar dalis mokinių važinėja į gimnazijas iš nuošalesnių kaimelių, vienkiemių, o dar jei reikėtų važiuoti į miestą, autobuse jie praleistų per dieną apie 2–3 valandas. Jausmas – dvejopas“, – dėstė V. Pocius.

Vienintelė reikalavimus atitinkanti gimnazija

Velžio gimnazija yra vienintelė rajono gimnazija, atitinkanti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto reikalavimus.

Gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis tikino, kad ši programa verčia mąstyti dvejopai. „Kol kas sprendimas dėl programos nepriimtas, tad sunku ir diskutuoti. Galbūt dar bus pakeitimų dėl reikalavimų. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad ši programa priverstų daugelį rajono mokyklų užsidaryti arba likti tik progimnazijomis. Didelis klausimas iškyla, ar verta palikti 10-ies klasių mokyklas, kadangi daugelis mokinių išeitų jau po 8 klasių į gimnazijas. Taigi, 9–10 klasės – merdėtų“, – sakė R. Baltušis.

Paklaustas, ar sugebėtų į Velžio gimnaziją priimti papildomų mokinių iš kitų rajono mokyklų, R. Baltušis teigė, kad į 11–12 klasę galėtų priimti dar apie 20 moksleivių.

„Pas mus pradinės ir 5–8 klasės – perpildytos. Tačiau įprastai vyresnėse klasėse mokinių skaičius nusistovi ir lieka tik tie, kurie yra išties motyvuoti mokytis, renkasi įgyti vidurinį išsilavinimą. Tad į vyresnes klases tikrai galėtume priimti apie 20 moksleivių iš Raguvos, Vadoklių, Jotainių krašto. Iš Ramygalos pusės, manau, mokiniai rinktųsi eiti į miesto gimnazijas“, – sakė R. Baltušis.

Geresnės sąlygos 100 tūkstančių mokinių

Kaip teigė ŠMSM, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių.

Numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkstančių mokinių. Ne mažiau kaip 10 tūkstančių pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Infrastruktūrą pirmuoju etapu turėtų pagerinti ne mažiau kaip 150 mokyklų.

„Tūkstantmečio mokyklų“ projektas visoje Lietuvoje nuskambėjo gana plačiai. Idėja sulaukė dvejopų nuomonių: ir pasipiktinimo, ir pagyrimų. Panevėžio rajono gimnazijų vadovai šį projektą įvardijo kaip gimnazijų genocidą, o štai rajono politiniai veikėjai tikino, kad tai – elitinių mokyklų projektas, kuris ženkliai padidins regionų atskirtį.

Seimo narė Guoda Burokienė:

„Kaip paaiškėjo iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, tokių mokyklų Lietuvoje bus tik 150. O kaip kitos 850? Kodėl bus skirstomi vaikai į gabius ir nelabai? Man tokia moksleivių segregacija yra nepriimtina. Kadangi „Tūkstantmečio mokyklos“ kuriamos kartu su nauja klasių formavimo tvarka, tai žiedinių ir rajoninių savivaldybių gimnazijų skaičius sumažės kartais.

Pavyzdžiui, Panevėžio rajone iš septynių liks viena gimnazija. Projekte daug kalbama apie mokymosi kokybės gerinimą, bet realiai nėra jokio plano, kaip tai bus daroma. Aiškinama, jog mokytojai gaus geresnį atlygį. O uždarytų mokyklų ir gimnazijų mokytojai ką darys? Manau, kad tokios mokyklos tik ženkliai padidins regionų atskirtį. Jei dabar vaikai yra vežami iki 20 kilometrų, tai po šios „reformos“ jiems teks keliauti dvigubai toliau. Ką tai reiškia? Vaikai turės labai anksti keltis ir daug vėliau grįš namo. Taigi, jie jau nebebus prisirišę prie vietovės, kurioje gyvena.

Natūralu, kad po tam tikro laiko ta gyvenamoji vietovė, kaimas, miestelis, nyks. Juk jauni žmonės, kurie keliasi į nuošalesnes vietas, žiūri, ar netoliese yra darželis, mokykla. Vėl tuštės regionai…“

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus:

„Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija mano, kad gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, siekis, kad turėtų būti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, turėtų neigiamas pasekmes švietimo prieinamumo ir atskirties mažinimui kaimiškose vietovėse. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sudaryti po dvi III gimnazijos klases nebėra galimybių.

Svarstant apie gretimų gimnazijų III, IV klasių mokinių pavėžėjimą, būtina įvertinti faktą, kad mokyklos nuo Panevėžio miesto ar gretimos gimnazijos yra nutolusios 15–35 ar daugiau kilometrų. Todėl mokinių vežiojimas pablogintų jų ugdymosi sąlygas. Sudėtinga būtų sudaryti tinkamas galimybes mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo ir popamokinėse veiklose.

Matydami Panevėžio ir kitų rajonų socialinį kontekstą galime teigti, kad dalis mokinių neturės galimybės ir/ar motyvacijos įsigyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos savivaldybių asociacija, Panevėžio rajono savivaldybė siūlo nuostatą „sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases“ palikti rekomendacinio pobūdžio ir leisti spręsti pačiai savivaldybei.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.