L. Lučiūnas atskleidė darbo pramogų pasaulyje užkulisius: „Neegzistuoja problema, kurios negalėtum išspręsti per pusvalandį“

Žinomas muzikos prodiuseris, kūrybinių industrijų sferoje ne vienerius metus dirbantis Lauras Lučiūnas pastebi, jog kūrybinį mąstymą lavinančios studijos vis labiau populiarėja tarp jaunųjų studentų.

Lauras Lučiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Socialinių mokslų kolegijos“ kanclerė Gabija Skučaitė.
„Socialinių mokslų kolegijos“ kanclerė Gabija Skučaitė.
Lauras Lučiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lauras Lučiūnas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lauras Lučiūnas ir Tomas Venclova.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lauras Lučiūnas ir Tomas Venclova.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dalia Ibelhauptaitė ir Lauras Lučiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalia Ibelhauptaitė ir Lauras Lučiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Lauras Lučiūnas, Arnas Vosylius ir Asta Valentaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lauras Lučiūnas, Arnas Vosylius ir Asta Valentaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jun 18, 2021, 12:51 PM, atnaujinta Jun 18, 2021, 12:53 PM

Vyras tikina, jog kuomet robotai ir dirbtinis intelektas sparčiai vystosi bei tampa vis savarankiškesni pakeisti tam tikruose darbuose žmogų, kūrybiškumas visada išliks svarbia žmogiška savybe, padedančia greitai reaguoti problemų sprendime bei generuoti originalias idėjas.

Apie kūrybiškumo svarbą ir jo lavinimą girdime nuo pat vaikystės, kuomet dar darželyje vaikai yra mokomi reikšti savo idėjas, originaliai mąstyti.

Sakoma, kad visi gimstame kūrybingi, tik su bėgančiais metais, atsiradusia rutina ar rūpesčiais, kūrybiškumas prislopsta.  Visgi šiandien darbdaviai vis dažniau darbo ieškantiems asmenims pabrėžia žmogaus kūrybiškumo svarbą, nes nuo to priklauso problemų sprendimo būdai, stresinių situacijų valdymas ir idėjų originalumas.

Tam pritaria ir Lietuvoje žinomas muzikos prodiuseris, kūrybinių industrijų įmonės įkūrėjas L.Lučiūnas.

Šį penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Renkuosi studijuoti“ jis atskleis tikrąsias šio darbo specifikos paslaptis ir pasidalins patarimais, į ką atkreipti dėmesį studentams, norintiems pasiekti karjeros aukštumų kūrybinėse ar meninėse studijose.

„Kūrybinės industrijos yra tam tikra kultūra, už kurios vadybą žmonės yra linkę mokėti pinigus. Aukštoji kultūra turi finansavimus, valstybės pagalbą, be kurios ji negalėtų išgyventi, o visi veikiantys kūrybinių industrijų lauke – yra kažkokius kultūros elementus kuriantys žmonės ir iš to stengiantys uždirbti pinigus. Kūrėjo tu negali palenkti daryti to, ko jis nenori, paverti tuo, ko jis nėra, tačiau visi dirbantys šioje industrijoje yra tarsi kūrėją aptarnaujantis personalas, siekiantis ką kūrėjas daro geriausiai išpopuliarinti“, – laidoje pasakos L.Lučiūnas.

Prieš keletą metų ypač išpopuliarėjusios kūrybinės industrijos studijos kartu apjungia visas meno šakas su jų vadyba, marketingu, reklama bei komunikacija.

Muzikos prodiuseris L.Lučiūnas pastebi, jog norint dirbti šiame sektoriuje, specifinis išsilavinimas ne visuomet yra būtinas, tačiau aukštojoje mokykloje įgautos žinios prisideda apie kitų įgūdžių tobulinimo.

„Yra universitetai, aukštosios mokyklos, kuriuos ruošia šios srities specialistus, tačiau daugelis šiai dienai dirbančių neturėjo tam specifinio pasiruošimo, nes kai mes buvom studentai, kūrybinių industrijų sąvoka net neegzistavo. Visgi, šiame lauke veikiantys žmonės yra komunikabilesni, turintys laisvą ir platų požiūrį, mėgstantys greičiau reaguoti į visus įvykius. Mūsų darbe tu nežinosi, kiek ir kokių per dieną užeis žmonių: nuo krepšinio trenerių, iki muzikos atlikėjų, ar su kokiomis problemomis teks susidurti. Kartais net juokaujame, jog jeigu per pusvalandį negali išspręsti problemos, tai kažkaip išsispręs savaimę, nes neegzistuoja tokia problema, kurios negalėtum išspręsti per pusvalandį“, – laidoje teigs L.Lučiūnas.

Kasdien kūrybiškumo ir kūrybinėmis idėjomis paremto mąstymo studentus mokinančios „Socialinių mokslų kolegijos“ kanclerė Gabija Skučaitė pasakoja, jog nors pasaulyje vis daugiau darbų perima robotai ir dirbtini intelektas, profesijos, kurios remiasi žmogaus kūrybiškumu, ilgiausiai išliks paklausios.

Turint įgimtą kūrybiškumą vis tiek reikia jį nuolat ugdyti, o net ir jo neturint – yra daug potencialo jį išsiugdyti.

„Visose epochose kūrybiškumas buvo svarbus bruožas, tačiau dabartinėje ekonomikoje ir visuomenėje kūrybiškumas tampa viena svarbiausių savybių. Tiek darbdaviai, tiek patys žmonės savyje ieško kūrybinės gyslelės, nes kūrybinė ekonomika diktuoja mums užmojį viską kurti, perkurti, išrasti, inovuoti, o visa tai lemia poreikį mums būti kūrybiškiems. „Socialinių mokslų kolegijos“ kūrybinės studijos programos yra labai multidisciplininės, apjungiančios keletą skirtingų meno ir kūrybos sričių į visumą. Būtent šis skirtingo sričių sujungimas ir yra esminis tiek kūrybos, tiek vadybos variklis šiandieniame pasaulyje“, – laidoje teigs SMK kanclerė G.Skučaitė.

Kūrybinės studijos išsiskiria įvairove, ypatingu požiūriu į besimokantįjį, suteikiant jam galimybes ne tik teoriškai svarstyti kas yra kūrybiškumas, bet visą tai patirti ir įgyvendinti per praktinius kūrybinius projektus.

Viena iš „Socialinių mokslų kolegijoje“ atsiradusių naujovių – strateginio dizaino studijų programa, atliepianti šiuolaikinį poreikį rengti tokius dizaino specialistus, kurie ne tik geba vizualizuoti dizaino sprendimus, bet ir suvokti visą dizainą kaip kūrybinį procesą: nuo idėjos sugeneravimo, pavertimo produktu, jo išbandymo ir pateikimo rinkoje.

„Strateginis dizainas yra ne tik meninė raiškos forma, bet visu pirma požiūris į dizainą kaip į mąstymo, idėjų generavimo būdą. Ši studijų programa parengia specialistą, gebantį sukurti naujus produktus verslo įmonėse. Būtent tokių dizainerių, su plačia vaizduote, sugebėjimu suvokti projektinį valdymą ir integruoti visą tai per kūrybinį mąstymą, ypač reikia Lietuvai““ – tvirtint G.Skučaitė.

Pasak šios kolegijos studijų programų vadovo Raimondo Paškevičiaus, į kūrybos pramogų industrijas atėję studentai neretai lieka šokiruoti, kuomet jie supranta, kad auštojoje mokykloje užduotys nebus išmokti ir išspręsti uždavinį kaip mokykloje.

Čia yra užduotys sugalvoti, sukurti, įgyvendinti projektą – padaryti vaizdo įrašo produktą, sukurti mažą spektaklį, sumaketuoti plakatą.

Toks praktinis mokymas efektyviau skatina studentus tobulėti, o gaunamas teorines žinias – pritaikyti konkrečiuose sprendimuose.

„Šiuo metodu studentams leidžiame pirmiausiai pabandyti, pajusti, kad kažko nežino ir tuomet bendromis jėgomis ieškome tų atsakymų teorijoje, patirtyje. Tai studentai, turėdami tą pabandymą, ima ieškoti atsakymų ir kitaip klausosi patarimų, teorinių dalykų. Ta teorija tampa nebe sausa, o ateina tada, kai tau jos norisi“, – pasakos R.Paškevičius.

Kokias studijas pasirinkti, kur studijuoti ir kokios karjeros galimybės laukia kūrybinių industrijų sferoje – visa tai laidoje „Renkuosi studijuoti“ jau šį penktadienį, 12 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Skirtingos spalvos“: pokalbis apie pogimdyminę depresiją su I.Stonkuviene