Testavimas turėtų tapti mada
„Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ministrė Jurgita Šiugždinienė pakomentavo naujausias švietimo aktualijas ir papasakojo, kaip turėtų atrodyti artėjantys nauji mokslo metai.
„Kas mane labai neramina, tai mūsų vaikų emocinė savijauta, ypač tų, kurie yra tikrai praradę motyvaciją. Aišku, ugdymosi rezultatai irgi suprastėję, bet visa tai dar galima pagerinti, tačiau ta emocinė sveikata ir motyvacija yra vieni svarbiausių dalykų“, – sakė ministrė.
Kalbėdama apie netrukus pasibaigsiančią pagrindinę brandos egzaminų sesiją, J.Šiugždinienė teigė, jog pirmasis įspūdis šiemet – gana neblogas, o karantinas labai didelės įtakos rezultatams padaryti neturėtų.
„Stebiu tą procesą, kartu išgyvenu. Kol kas įspūdis tikrai neblogas, nors yra visaip – vieniems labiau pasiseka, kitiems mažiau. Aišku, egzaminai nėra paskutinių metų patikrinimas.
Mokinys pereina visus etapus ir visus lygius, tai tiems, kurie mokėsi anksčiau ir nepaliko visko paskutiniems metams, tas poveikis neturėtų būti didelis. Tai pažiūrėsime, kokie bus rezultatai, su nekantrumu jų laukiu“, – kalbėjo ministrė.
UNESCO duomenimis, moksleiviai per antrąjį karantiną namuose mokėsi 220 dienų – tai dvigubai daugiau už pasaulio vidurkį. Tačiau J.Šiugždinienė teigia, kad kitos išeities tiesiog nebuvo.
„Turėjome daug mirčių, augančius pandemijos skaičius, tai reikėjo imtis priemonių, kad situacija būtų suvaldyta. Žinoma, man, kaip ministrei, tai labai sudėtinga situacija, nes kuo ilgesnis yra mokyklų uždarymas, tuo tie praradimai yra didesni“, – sakė ministrė.
Vis tik J.Šiugždinienė teigia neabejojanti, kad rugsėjo 1-ąją vaikai sutiks mokyklose.
„Mes esame tam pasiruošę. Ši rugsėjo 1-oji bus visai kitokia – mes išmokome daug pamokų, turime didelį procentą vakcinuotų žmonių. Esame pasirengę visiems planams, tačiau pagrindinis planas yra mokykla“, – aiškino ji.
Ministrė pridūrė, kad sklandžiam grįžimui didelės įtakos turės ir testavimas – J.Šiugždinienės teigimu, reguliarus sveikatos tikrinimasis turėtų tapti norma.
„Labai skatinsime savanoriškai testuotis. Tas reguliarus sveikatos tikrinimasis turi tapti norma, mada – turime skatinti savanorišką, sąmoningą sveikatos pasitikrinimą“, – svarstė ji.
Būsimus mokytojus reikia pamatyti dar klasėje
J.Šiugždinienė teigė, kad po pirmojo karantino buvo pastebimas nežymus mokytojų sumažėjimas, o šiemet mokyklas palikusių pedagogų skaičius taip pat nebus didelis. Vis tik, ministrės nuomone, ryškesnė problema yra ne nuotolinis ugdymas, o didėjantis pedagogų amžiaus vidurkis.
„Mes matome ir kitą tendenciją, nesusijusią su koronavirusu – mūsų mokytojų vidutinis amžius yra apie 50 metų, tai yra vienas didesnių rodiklių Europos Sąjungoje. Natūraliai mes judame link tos ribos, kai nemažai mokytojų jau gali palikti sistemą. <...> Mes tuojau neturėsime kuo juos pakeisti, nes tam nepasiruošėme per pastarąjį dešimtmetį.
Turime stipriai ruoštis mokytojų kaitai, o dalis mokytojų, žinoma, išeis ir dėl nuotolinio ugdymo“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Pasak jos, tam, kad situacija gerėtų, vienas iš svarbesnių žingsnių yra jau mokykloje atpažinti būsimus mokytojus.
„Ne tik ieškoti, bet ir padėti jiems eiti šiuo keliu, paskatinti, sudominti, pasiūlyti papildomas naudas, kad jie sugrįžtų į savivaldybes, pasiūlyti praktikas. Šiandien ne tiek daug besimokančių gali atlikti praktikas regionuose, tai turi keistis kardinaliai“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministrė pakomentavo ir šiuo metu rengiamą Tūkstantmečio mokyklų programą. Ji pripažino, kad projektas dar gali būti tobulinamas, dėl to nuolat vyksta dialogas su savivaldybėmis.
„Tai yra didelė iniciatyva, kompleksinė programa, kuri pritaikyta kiekvienos savivaldybės specifikai. Kad mes identifikuotumėme būtent tuos taškus, kur skauda. O iš esmės mūsų noras toks, kad visos mokyklos būtų Tūkstantmečio mokyklos.
Mes visiškai atviri dar ir tobulinti šią programą, nes esame pradinėse stadijose. Kai turėsime patvirtinimą iš Europos Komisijos, projektą vystysime toliau, detalizuosime. Labai svarbu, kad ir politikai norėtų išgirsti. Jei nenorėsi išgirsti, tai visada ir kelsi klausimus“, – aiškino J.Šiugždinienė.
