Matematikai pasiruošti galimybių buvo
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų (2020 metais – 67,6 proc., 2019 metais – 82,1 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų (2020 metais – 1 proc., 2019 metais – 1,5 proc.).
Nors pernai šio egzamino neišlaikė maždaug kas trečias abiturientas, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad tokių egzamino rezultatų buvo galima tikėtis – šiais mokslo metais abiturientams tikrai netrūko galimybių egzaminams pasiruošti kokybiškiau.
„Manau, kad rezultatus lėmė tiek mokinių, tiek mokytojų įdėtos pastangos. Šiemet buvo labai išplėsta pagalba abiturientams, labai didelis dėmesys skirtas mokinių konsultavimui tiek mokyklose, tiek per dalykų mokytojų asociacijas. Galų gale, kai mokinys sužino tikrąją padėtį, tai irgi didesnį dėmesį skiria mokymuisi“, – svarstė R.Rudalevičienė.
Pasak jos, ankstesniais metais nemaža dalis mokinių į matematikos egzaminą vis dėlto žiūrėjo kaip į loteriją, tačiau požiūris jau keičiasi.
„Anksčiau tai buvo kaip laimės dalykas – tiesiog ėjo į egzaminą bandyti. Tai tas pasakymas, kokia iš tikrųjų yra situacija, yra naudingas visiems – ir mokytojams, ir mokiniams, ir visai visuomenei“, – aiškino matematikos mokytojų asociacijos prezidentė.
Jos teigimu, matematikos mokymas ugdymo įstaigose turėtų būti stiprinamas nuolat.
„Pažiūrėkime į pasaulį, į kitas šalis, ir turbūt pamatysime, kad matematika yra vienas svarbiausių dalykų. Kas gamins, kas projektuos, kas kurs įvairias technologijas, nemokėdamas matematikos?
Ji yra pagrindas, bet visa bėda, kad mokykloje matome, kaip matematika yra svarbi taikymui kituose dalykuose. Mes, matematikos mokytojai, kartais jau nebeturime galimybių jos mokyti kaip paties mokslo, o tiesiog mokome matematikos taikymo kitose srityse.
Mano manymu, būtina ir toliau didinti dėmesį matematikos mokymui, skirti pakankamai laiko įvairių ryšių atskleidimui, kad mokinys suprastų, nebijotų, ir tada bus dar geresni pasiekimai“, – aiškino R.Rudalevičienė.
Pastangų įdėti dar galima
Matematikos mokytoja ekspertė, doc. dr. Vilija Dabrišienė taip pat pastebėjo, kad egzaminui šiemet buvo pasiruošta sklandžiau.
„Šiais metais užduotys buvo parengtos geriau, tad ir rezultatai, ko gero, dėl to yra šiek tiek geresni“, – sakė mokytoja.
Tačiau, pasak jos, praėjusių metų matematikos brandos egzaminas buvo kiek kitoks, todėl ir rezultatus palyginti būtų gana sunku.
„Manau, kad reikėtų vis tik labiau padirbti ties užduoties koncepcija. Tam, kad užduotys kiekvienais metais būtų kiek galima konceptualiai panašesnės ir labiau prognozuojamos“, – svarstė V.Dabrišienė.
Ministrė: geresni egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo ruožtu dėkojo mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sakė, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.
„Tai, kad pagrindinių egzaminų, kurie mokiniams kelia daugiausia iššūkių, – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – išlaikymo rodikliai geresni negu pernai, yra visos švietimo bendruomenės nuopelnas“, – ministerijos pranešime cituojama J.Šiugždinienė.
„Nors abiturientai didžiąją mokslo metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu ir jiems teko prisiimti daugiau atsakomybės už savo pasiekimus, galutinis rezultatas nenuvylė. Džiaugiuosi mūsų mokiniais ir dėkoju mokytojams už didžiulį darbą, už kūrybiškus sprendimus derinant skirtingus mokymo būdus ir metodus, už papildomas konsultacijas.
Sveikinu abiturientus, kurie susikaupė ir lemiamu metu pademonstravo savo žinias“, – sakė ji.
Egzaminus šiemet abiturientai išlaikė geriau
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet laikė 16660 kandidatų. Egzaminą išlaikė 91,4 proc., o šimtukus gavo 375 kandidatai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 54 taškus, t. y. tiek pat, kiek 2019 metais.
Egzamino neišlaikiusiųjų šiemet mažiau nei pernai – 8,6 proc. kandidatų, 2020 metais – 10,8 proc., 2019 metais – 9 proc.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15149 kandidatai. Lyginant kelerių metų matematikos valstybinio brandos egzamino pasiekimus, šiais metais pagal išlaikiusiųjų dalį ir šimto balų įvertinimą, mokinių rezultatai yra labai panašūs kaip ir 2019 metais.
Matematikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis – 21,9 taško – toks pat buvo ir užpernai.
„Pasiūlytos įvairios pagalbos priemonės mokiniams buvo veiksmingos. Pavyzdžiui, mokiniai, kurie dalyvavo visuose pasiūlytuose elektroniniuose matematikos patikrinimuose, vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau valstybiniame brandos egzamine, nei tie, mokiniai, kurie nedalyvavo tokių užduočių atlikime“, – sakė V.Jurgaitis.
Tarp neišlaikiusiųjų matematikos egzamino nemažai profesinių mokyklų mokinių bei mokinių, kurie mokėsi bendruoju kursu, t. y. B lygiu.
Mokiniai savo rezultatus gali sužinoti prisijungę prie rezultatų skelbimo sistemos https://rezultatai.egzaminai.lt su iš mokyklos gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu.
