Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė naujausias studijų aktualijas ir patarė, kaip išsirinkti tinkamiausią profesiją.
Renkasi „paskutinės minutės“ studijas
Pašnekovas svarstė, kad šiemet medicina ir gyvybės mokslai dėl pandemijos iššūkių galėjo sulaukti mažesnio susidomėjimo, tačiau šios profesijos jaunuolius domina ir toliau.
„Tie jaunuoliai, kurie galvojo apie didesnį uždarbį ir mažesnį pavojų, jiems galėjo kilti nerimas, kad gal nelabai verta stoti į šias sritis. Bet, kaip rodo paskutiniai duomenys, stojimas į gyvybės mokslus ir mediciną yra toks pats, koks buvo pernai. Ir kiti dalykai mažai keičiasi, nes viskas priklauso nuo egzaminų.
Jeigu Lietuvoje chemijos egzaminą iš 26 tūkstančių laikė 1300 jaunuolių, vadinasi, kiti tos chemijos nesimokė ir neketina stoti į tą profesiją. Panašiai su fizika – šiemet buvo 2500 jaunuolių, kurie laikė fizikos egzaminą, tai visos inžinerijos, technologijų kryptys irgi negali sulaukti daug stojančiųjų, kad įvyktų kažkoks šuolis“, – aiškino G.Sarafinas.
Jo teigimu, būsimieji studentai vis dar renkasi tas profesijas, kurių specialistų šalyje jau ir taip yra per daug.
„Dažnai jaunuoliams ir jų tėvams atrodo, kad inžinerija, technologijų mokslai yra nelabai švarūs, tepaluoti. Jie nori tokio biurinio darbo su baltais marškinėliais, todėl renkasi socialinius mokslus, o už to stovi tokios profesijos kaip politologija, vadyba, ekonomika, finansai, komunikacija, teisė.
Šitų profesijų atstovų Lietuvoje yra perteklius, ir, jeigu jų nerengtumėme penkerius metus, jų vis tiek užtektų, nes jų yra parengta į priekį penkeriems ar dešimčiai metų“, – pastebėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak jo, Lietuvoje atsakingai ir išmintingai profesiją renkasi maždaug 20 procentų jaunuolių.
„80 procentų nelabai supranta, kad tai vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, nuo kurio priklausys ateinantys 40 jų metų. Jie mano, kad tai eilinis sprendimas, kai pabaigi mokyklą ir pradedi naują etapą, bet jie turi giliau pamąstyti.
Dauguma renkasi paskutinės minutės sprendimą, o tai yra panašiai, kaip renkantis paskutinės minutės kelionę – ką gauni, ten ir stoji. Taip ir čia vyksta – dažnai įstoja ne ten, kur turėtų atsidurti pagal savo charakterį, gabumus, įdirbį ir svajones, o 40 procentų jaunuolių renkasi paskutinę savaitę, kai sužino brandos egzaminų rezultatus.
Tada jau po pusės metų matome, kad apie 20 procentų jaunuolių meta studijas.
Lietuvoje yra labai didelis metančiųjų nuošimtis, palyginus su britais. Ir taip yra dėl to, kad jaunuoliai nesiruošia arba įsiklauso tik į vieną argumentą, pavyzdžiui, atlyginimą. Bet renkantis profesiją yra svarbūs bent 10 parametrų“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad maždaug 35-38 procentai jaunuolių studijas renkasi ir klausydami draugų nuomonės, kai kurie yra vedami ir bandos jausmo.
Pataria įvertinti galimybes
Kaip pasirinkti tinkamą studijų programą? G.Sarafinas teigia, kad labai svarbus žingsnis yra pasižiūrėti, ar pasirinkta profesija nėra mirštanti.
„Yra jaunuolių, kurie sako, kad nori hobinės profesijos. Sako, kad labai mėgsta fotografuoti, bet šiandien kiekvienas sau esame fotografas, ir bendrąja prasme fotografo profesija yra mirštanti. Jaunuolis užsispiria, stoja, baigia, ir tada pradeda galvoti, kur įsidarbins.
Tai ne – prieš stojant reikia įsivaizduoti, kad jau turi diplomą, ir užrašyti bent 20 darboviečių, kur atėjęs galėtum ieškotis darbo. Jei jų nėra, tavo profesija tiesiog neperspektyvi.
Reikia stipriai dirbti jau 10-oje, 11-oje ir 12-oje klasėje, reikia savanoriauti, nueiti į įvairias įstaigas, ieškoti vasaros darbų. Jeigu išbandai kelioliką profesijų, tai bent vieną sau tinkančią tikrai rasi.
O paskui reikia pažiūrėti atlyginimus, įsidarbinimą, darbdavių poreikius“, – dėstė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Jis Lietuvoje pasigenda ir profesinio orientavimo, kuris, pasak G.Sarafino, „mirė“ jau 2014 metais.
„Tie vaikai ir dėl to yra pasimetę, nes šiais laikais yra pernelyg daug galimybių, vaikas neturi atspirties taškų ir pasimeta iš tos gausos. O jei valstybė nieko nedaro, pinigų nėra, mokykloje nuveža į kokią nors gamyklą visus, tai tas profesinis orientavimas Lietuvoje yra neregėtai primityvus, palyginus su Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis“, – teigė jis.
