„Prieš pusantros paros aš sužinojau, kad mano vaikai be mano ir tėčio sutikimo birželio mėnesį pasiskiepijo“, – viename vaizdo įraše, kurį gavo ir portalas lrytas.lt, patirtimi dalijosi dviejų šešiolikmečių mama.
Ji pridūrė, kad buvo pažeistos tiek vaikų, tiek ir pačių tėvų teisės.
Dalis tėvų įvairiuose forumuose ir socialiniuose tinkluose diskutuoja, kad apie vakcinavimo faktą sužino tik patikrinę vaikų e.sveikatos sistemą. Vis tik specialistai vieningai pripažįsta – tėvų leidimo vyresni paaugliai gauti neprivalo, o vakcina jiems yra visiškai saugi.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pasiskiepijo 29,4 proc. 12-15 metų paauglių. 16-24 metų amžiaus grupėje pasiskiepijusių yra apie 67 proc.
Dalis tėvų vaikams kenkia to nesuprasdami
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė portalui lrytas.lt teigė, kad tarnyba iki šiol nesusidūrė su situacijomis, kad tėvai nežinotų apie savo atžalų skiepus.
„Turėkime omenyje, kad nuo 16 metų vaikas gali pasiskiepyti pats, o tarp 12-15 metų amžiaus nefiksavome nei vieno atvejo, kad vaikai skiepytųsi be tėvų žinios“, – tvirtino E.Žiobienė.
Pasak jos, visos panašios su nepilnamečių skiepais susijusios diskusijos, kurios verda viešojoje erdvėje, yra tik teorinio pagrindo.
„Jeigu kiltų koks nors ginčas, galima kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, bet, jei žiūrėtumėme į Pacientų žalos įstatymą, tai pagrindinis dalykas, kuris ten yra įdėtas – situacija, jei tėvai nesutinka gydyti, o tas gydymas yra reikalingas.
Tada atsiranda gydytojų konsiliumas, galbūt ir teisminiai ginčai. Yra buvę tokių situacijų su vėžiniais susirgimais, kai medikai kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą informuodami, kad tėvai nutraukė vaikų gydymą. Tokiais atvejais viskas dažniausiai išsisprendžia gera valia – dar nebuvo taip, kad viskas nukeliautų į teismą“, – aiškino Vaikų teisių apsaugos kontrolierė.
E.Žiobienė pridūrė, kad būna ir tokių atvejų, kai tėvai savo vaiko sveikatai pakenkia dėl psichologinių priežasčių.
„Yra buvę, kad vaikas sirgo pradine leukemijos stadija, ir jį dar tikrai būtų buvę galima gydyti chemoterapija. Pirmą kartą dar nieko nebūna, bet vėliau vaikui pradeda slinkti plaukai, gali net dantys kristi – poveikis yra tikrai stiprus. Tėvai nutraukė gydymą, ieškojo visokių būrėjų, žolelių. Aišku, plaukai nustoja slinkti, bet tada liga pasiekia ketvirtą stadiją ir tada jau reikia transplantacijos.
Tai klausimas, kaip spėti įtikinti tėvus pačioje pradžioje, kai jie atsisako gydymo, o kada jau reikėtų įsikišti ir susitarti. Tėvai taip pasielgia ne dėl to, kad yra prieš vaikus, bet kartais tiesiog psichologiškai neatlaiko, tas yra labai svarbu“, – pažymėjo kontrolierė.
Pasak jos, valstybė galėtų imtis veiksmų, jeigu tėvai tyčia atsisakytų gydyti savo vaiką, tačiau skiepams tokia praktika netaikoma. E.Žiobienės teigimu, svarbiausia yra ne bausti, o užtikrinti vaiko saugumą, nes pirmiausia reiškia aiškintis, kodėl tėvai elgiasi vienaip ar kitaip.
Paklausta, ar pagrįsti dalies tėvų nuogąstavimai dėl neva pažeidžiamų vaikų teisių juos testuojant, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė svarstė, kad neeilinė situacija diktuoja tam tikras taisykles, o saugumo užtikrinimas – viena iš jų.
„Aš manau, kad čia yra bendras visuomenės nusiteikimas. Yra galimybė skiepytis ir nebūti testuojamiems, bet testavimas yra labai svarbus – nemažai grupei vaikų skiepai dar neprieinami, todėl tai yra vienintelis būdas neparsinešti viruso į namus.
Privalomumo niekada nebuvo, buvo tik griežtesnė rekomendacija, bet dėl pačios intervencijos – taip yra, kad mes turime įveikti virusą. Buvimas kolektyve duoda tam tikrus reikalavimus, kaip mums reikia elgtis“, – kalbėjo E.Žiobienė.
Skiepų nauda paaugliams neabejoja
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis portalui lrytas.lt tvirtino, kad visi skiepai paaugliams yra visiškai saugūs ir efektyvūs.
„Čia galime cituoti, ką tik norime: Atlantos ligų kontrolės centrą Amerikoje, Didžiosios Britanijos skiepų priežiūros komitetą, Europos Sąjungos vaistų agentūrą – visos oficialios didžiosios agentūros ir pediatrų draugijos šitą skiepą rekomenduoja. Jis yra saugus ir vaikams labai reikalingas“, – aiškino profesorius.
Pasak V.Usionio, rūpintis moksleivių vakcinacija buvo galima pradėti ir anksčiau, bet dėl komunikacinių spragų iki mokslo metų pradžios pasiskiepijo palyginus nedaug paauglių. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 12-15 amžiaus paskiepytųjų žmonių dalis sudaro 29,4 proc.
„Mes praleidome galimybę, nes jau birželį buvo galima pradėti rūpintis tuo, kad kuo daugiau vaikų nuo 12 metų būtų paskiepyti iki mokyklos ir į ją ateitų saugūs. Ši proga nėra visiškai išnaudota, ir matome, kad yra labai daug protrūkių, vaikai ir paaugliai kasdien turi eiti į saviizoliaciją“, – kalbėjo profesorius.
Jis taip pat pastebėjo, kad dėl šios priežasties Lietuvoje į vakcinavimą žiūrima skeptiškai.
„Jeigu receptas būtų toks paprastas, tai jau seniai visi būtų įtikinti, kad skiepai veikia. Turbūt ne viskas padaryta geros komunikacijos prasme – nežinau, kodėl Lietuvoje yra tokia situacija, kad į vakciną žiūrima kaip į blogį, į pavojų.
Pažiūrėkime į didžiąsias pasaulio valstybes – jos visos laukė vakcinos, laukė galimybės skiepytis, o pas mus kažkodėl ta neigiama pozicija įgavo labai didelį matomumą“, – svarstė V.Usonis.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė svarstė, kad šiuo metu reikėtų susikoncentruoti ne į vaikų skiepijimą.
„Dabar reikėtų susitelkti į vyriausių žmonių skiepijimą, nes problema yra ne vaikų, o pačių vyriausiųjų vakcinacija. Mokiniai nesukelia tiek problemų, kiek sergantys vyriausio amžiaus žmonės, kurie guldomi į reanimacijas. Manau, kad pastangos turi būti sutelktos čia“, – portalui lrytas.lt sakė A.Žvirblienė.
Pasak jos, problemų nekils tik tada, jeigu vaikai viruso neparneš nepaskiepytiems seneliams.
„Aš tikrai nebūčiau tas žmogus, kuris dabar primigtinai rekomenduotų skiepyti vaikus. Prioritetas yra rizikos grupės ir, stebint rudeninį atvejų pakilimą ir ligoninių užimtumą, čia yra nepasiskiepiję rizikos grupės žmonės“, – pridūrė Vilniaus universiteto gyvybės ir mokslo centro profesorė.
