Mokysis keliuose miestuose
Pirmadienį specialiai suformuotose klasėse pradeda mokytis 201 šiemet neteisėtai į šalį patekusių migrantų vaikas. Mokinukų amžius svyruoja nuo 6 iki 18 metų.
„Čia naujas, aišku, metodas, bet yra gestų kalba, yra akių kalba, ir vaikai labai greitai pajaučia mokytoją. Taip pat mes esame dviese klasėje ir galime pademonstruoti: aš Diana, o tu? O paskui taip sukamės ratu ir visi vaikai kartoja“, – kalbėjo mokytoja Diana Dubnovienė.
Vilniaus pabėgėlių dienos centre Naujininkuose įrengtos devynios klasės, jose suskirstyti į dvi grupes mokysis 17 vaikų.
„Mokytojai yra pasirengę mokyti vaikus, kurie nekalba nei angliškai, nei lietuviškai. Šioje klasėje tik viena mergaitė kalba angliškai, tai taip, mokytojai yra pasirengę, jie kartu moko vaikus, kurie nemoka kalbėti nei lietuviškai, nei angliškai“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kol kas vaikai klasėse bus mokomi tik lietuvių kalbos, o per dieną lietuvių kalbai mokyti skiriamos trys akademinės valandos. Vėliau į lietuvių kalbos ugdymo programą bus integruojamos Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo temos.
„Tikrai nežinome, kiek jų pasiliks, tačiau tokie yra ir mūsų teisės aktai, jog pirmiausia mes turime mokyti lietuvių kalbos, tik vėliau, kitais metais, galėtų būti ir kitų dalykų pamokos. Pirmiausia yra lietuvių kalba, po to pereinama truputį prie geografijos, istorijos lietuvių kalba pamokų. Bet tik vėliau, kitais metais, kai išmoks lietuvių kalbos, galės mokytis ir kitų dalykų“, – aiškino ministrė.
Nelegaliai į Lietuvą atvykusius migrantų vaikus mokys 40 specialiai tam parengtų mokytojų. Juos atrinko Vilniaus lietuvių namai, turintys ilgametę iš užsienio atvykusių vaikų ugdymo patirtį. Vilniaus lietuvių namai mokytojams taip pat surengė 40-ies valandų mokymus.
„Labai džiugu, kad mokytojai ryžosi tokiam darbui, nes tai darbas, reikalaujantis ir emocinio susitelkimo, ir pasiryžimo, pasirengimo ir drąsos, tai džiugu, kad surinkome reikiamą skaičių tų mokytojų“, – sakė migrantų mokymo koordinatorė Greta Botyriūtė-Skiotienė.
Raseiniuose taip pat prasidėjo į Lietuvą atgabentų afganistaniečių vaikų mokymas. Vaikus čia mokys dešimt mokytojų.
„Turime turėti 41 mokinį, 4 priešmokyklinės amžiaus grupės, 6-mečius ir 37 išlyginamosiose grupėse. Iš viso bus 4 išlyginamosios grupės“, – pranešė Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos direktorius Ramūnas Bružas.
Vis tik prieš pirmąsias pamokas mokytojai pripažįsta, kad dar jaučiasi nedrąsiai.
„Nedrąsu šiek tiek, kalbėti mes turime tik lietuviškai, negalime nei angliškai, nei rusų kalba kalbėti. Tai bus iššūkis, bet klasių auklėtojai, jie kalbantys anglų kalba pagelbės, jeigu kažkas kažko labai nesusipras“, – kalbėjo mokytoja Laima Butvilienė.
Pamokos migrantų ir afganistaniečių vaikams vyks kasdien, išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas, tada su mokiniais bendraus savanoriai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Apie savanorių pagalbą migrantų vaikams galite skaityti ČIA.
Svarstys apie integraciją
Portalas lrytas.lt apie migrantų vaikų mokymą rašė ir kiek anksčiau. Štai Vilniaus lietuvių namuose jau ne vienerius metus mokosi užsieniečių vaikai, kurie gauna leidimą gyventi Lietuvoje ir nemoka lietuvių kalbos. Pasak šių namų vadovo Gintauto Rudzinsko, jau 30 metų pagal specialią programą čia mokosi vaikai iš Arabų kraštų, iš Sirijos, Egipto, Irako, Irano, Libano ir kitų šalių.
„Patirtį mes tikrai turime. Tai bus bendras ministerijos, savivaldybių ir mūsų reikalas. Mes gal ne tiek tų mokytojų ieškosime, kiek juos vėliau apmokysime. Turime specialią programą ir parengėme mokymo medžiagą, pagal kurią per metus išmokome visiškai nekalbantį užsienietį gana laisvai kalbėti lietuviškai“, – portalui lrytas.lt vasarą sakė G.Rudzinskas.
ŠMSM kanclerio Juliaus Lukošiaus teigimu, ilgainiui būtų svarstoma apie migrantų vaikų integravimą į vietos mokyklas.
„Ilgainiui gali būti, kad tokie vaikai iš stovyklų pradės eiti į mokyklas jau už stovyklų ribų. Statistika rodo, kad ilgesnį laiką tokių vaikų Lietuvoje lieka apie 5 procentus, tai nebūtų kažkas tokio išskirtinio“, – kalbėjo J.Lukošius.
Jis pripažino ir tai, kad gali kilti problemų dėl kalbos barjero, tačiau rengiami mokymo metodai šiuos klausimus išspręs.
„Mes tikrai susidursime su tokiais atvejais, kai vaikai kalbės tik savo gimtąja kalba, bet tam ir yra speciali mokymo metodika, su kuria mokytojai bus ir yra supažindinami. Tokiu atveju mokytojai kalbos gali mokyti net ir tuos asmenis, kurie nemoka lietuvių ar anglų kalbų. Vilniaus lietuvių namams tai nėra kažkokie nauji dalykai“, – pažymėjo J.Lukošius.
Jis pridūrė, jog kalbos barjerą įveikusios migrantų atžalos pakankamai greitai pasiekia bendraamžių mokymosi lygį, tačiau yra ir kita problema – mokytojams ne visada pavyksta atpažinti, ar vaikui reikalinga speciali pagalba.
„Kai atvyksta vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, pradžioje net neįmanoma nustatyti, ar jie neturi specialiųjų poreikių. Tiesiog bemokant tokius vaikus paaiškėja, kad dalis jų turi šiokią tokią sutrikusią raidą“, – sakė kancleris.
