Akademines pamokas klasėse keičia praktinės veiklos naujai įrengtose mokyklų laboratorijose, biologijos vadovėlius – pažintiniai darbai išmaniuose mokyklų šiltnamiuose. Mokiniai gali gauti papildomas mokytojų konsultacijas.
Naujų galimybių mokytis įdomiai ir kartu rezultatyviai suteikia kokybės krepšelis. Tai Europos Sąjungos paramos lėšos, skirtos mokinių pasiekimams gerinti. Jos gali būti naudojamos švietimo pagalbai mokiniams suteikti, individualioms mokytojų konsultacijoms, naujoms ugdymo priemonėms, mokymosi aplinkai atnaujinti, pertvarkyti bibliotekas ir kitas erdves.
Dabar projekte dalyvauja 180 mokyklų iš 52 savivaldybių.
Tarėsi su mokyklos bendruomene
Panevėžio rajono Velžio gimnazija ir Panevėžio miesto „Beržų“ progimnazija kokybės krepšelio lėšas panaudojo itin išradingai.
Panevėžio rajono Velžio gimnazijos mokiniai moderniai įrengtoje technologijų klasėje rungtyniauja, kas pagamins gardžiausią patiekalą, chemijos laboratorijose atlieka bandymus, gali sportuoti bei ilsėtis jaukiose ir tam pritaikytose erdvėse, o Panevėžio „Beržų“ progimnazijos pradinukai klasėje augina sraiges, viščiukus ir pievagrybius, vyresnieji mokiniai mokosi lauko klasėse, išmaniuose šiltnamiuose augina daržoves ir prieskonius, žaidžia žaidimus ir bando įveikti išmaniąsias grindis.
Panevėžio raj. Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis teigia, kad kokybės krepšelis – tai paskata dirbti geriau.
Direktorius didžiuojasi, jog jų gimnazija buvo tarp pirmųjų 30 Lietuvos mokyklų, kurios gavo kokybės krepšelį „už puikius pasiekimus išorės vertinime, už gerus valstybinių brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus“.
Kaip panaudoti skirtas lėšas mokyklos vadovybė tarėsi su visa gimnazijos bendruomene.
„Mes darėme išsamias mokinių, mokytojų, tėvų apklausas, tad, ką jie siūlė, tą mes ir įsigijome“, – pasakoja gimnazijos direktorius R.Baltušis.
Pasak direktoriaus, Velžio gimnazija dalį paskirtų lėšų ir skyrė specialistams, kurie papildomai dirbo su mokiniais lietuvių kalbos ir matematikos pamokose.
Gimnazijoje buvo priimti į darbą specialieji pedagogai, kurie padėjo integruotis specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, atsirado daugiau mokytojų padėjėjų, kurie padėjo mokytojams dirbi klasėse su mokiniais.
Modernesnė mokykla
Pasak Velžio gimnazijos direktoriaus, mokykla už kokybės krepšelio lėšas įsirengė modernią chemijos laboratoriją, technologijų kabinetą, dalį įrangos bibliotekoje.
Vaikams buvo sukurtos žaidimų erdvės su dirbtine žole, kur gimnazistai ne tik ilsisi, bendrauja, bet ir sportuoja. Direktorius džiaugiasi, kad pertraukų metu ten visada būna pilna vaikų.
„Pirkome sportinio ir laisvalaikiui skirto inventoriaus, nes tai buvo mokinių ir gimnazijos tarybos siūlymas. Liko užbaigti įrengti sensorinį kambarį, o tai labai reikalinga erdvė norintiems pamąstyti“, – pasakoja R.Baltušis.
Velžio gimnazijos chemijos ir gamtos mokytoja Rasa Venciuvienė džiaugiasi moderniai įrengta chemijos kabineto laboratorija.
Mokytoja pasakoja, kaip su aštuntokais ruošiasi skirti chlorofilą, devintokai pradės susipažinti su medžiagų savybėmis: su hidroksidu, rūgščių savybėmis.
„Dešimtokai neužilgo gaus deguonį, sprogdinsim truputėlį, nes jau žinom, kad deguonis su vandeniliu yra pakankamai sprogus mišinys“, – su šypsena pasakoja chemijos mokytoja. Pasak pedagogės, su penktokais irgi bandys išskirstyti smėlio, molio ir druskos mišinį.
Patirtis ne iš vadovėlio
Panevėžio miesto „Beržų“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Macė taip pat tvirtina, kad kokybės krepšelis suteikė progimnazijai papildomą pagalbą. Per dvejus metus mokyklai buvo skirta virš 90 tūkstančių eurų.
Pasak pavaduotojos, naudojantis kokybės krepšelio lėšomis, progimnazijoje mokinių tiriamajai veiklai buvo įrengta gamtos mokslų laboratorija, lauko klasė, taip pat mobilūs šiltnamiai su programine įranga, kad vaikai galėtų stebėti augalų gyvybinių procesus.
„Vaikai mokosi praktiškai: augindami viščiukus, pievagrybius, sraiges, drugelius. Taip siekiame, kad mokiniai patirtų mokymosi džiaugsmą, galėtų naudotis įvairiais mokomaisiais šaltiniais, virtualiomis aplinkomis, įrengta išmanioji klasė, interaktyvios grindys“, – pasakoja R.Macė.
Pedagogės teigimu, visose mokyklos išorės ir vidaus erdvėse buvo įrengtas wi-fi ryšys, kad mokiniai ugdymo tikslais galėtų naudotis internetu ieškodami informacijos. Taip pat projekto lėšomis visiems mokytojams ir visiems 1-8 klasių mokiniams nupirktos „Edukas“ skaitmeninės mokymosi aplinkos licencijos.
„Beržų“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vaida Ūsienė, išrinkta Panevėžio miesto metų mokytoja, džiaugiasi, kad jai globojant vykdomi 4 ilgalaikiai projektai buvo įdomūs ne tik pradinukams, bet ir vyresniems vaikams.
Mokiniai klasėje augino pievagrybius, stebėjo, kaip iš kiaušinių ritasi viščiukai, kaip auga drugeliai ir kaip gyvena milžiniškos sraigės.
„To, ką mes patyrėme vykdydami tuos projektus, nerasime nė viename vadovėlyje. Tai yra tikroji patirtis, nes vaikai galėjo visa tai liesti, užuosti, pajausti, patirti. Kad ir apie viščiukų atsiradimą – juk knygose nėra perteikta tos gyvybės atsiradimo svarba, kokio atkaklumo ir užsispyrimo reikia norint išsilukštenti iš kiaušinio. O vaikų užauginti pievagrybiai buvo naudojami technologijų pamokose, jie juos kepė, virė sriubas. Drugelio gyvenimą mokiniai irgi stebėjo natūraliai. Visus jo vystymosi etapus. Patys maitino, prižiūrėjo“, – pasakoja pradinių klasių mokytoja V.Ūsienė.
Pagerėjo mokymosi rezultatai
Abiejų mokyklų pedagogai tvirtina, kad galimybė pasinaudoti kokybės krepšelio lėšomis padeda mokiniams siekti geresnių rezultatų, vaikai kur kas noriau mokosi, juos lengviau įtraukti į ugdymo procesą.
„Pagal tai, ką mes matome mokinių pasiekimuose, pagal atliktus testus pastebime, kad dalis vaikų iš tikrųjų pakėlė pasiekimus, o bendri pagrindinio ugdymo rezultatai yra geresni“, – tvirtina Velžio gimnazijos direktorius R. Baltušis.
Kolegai pritaria ir Panevėžio miesto „Beržų“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui R.Macė: „Mokiniai įgyja vis daugiau patirtinio mokymosi, projektinės veiklos įgūdžių ir kompetencijų. Ir jau galime teigti analizuojant duomenis, kad padaugėjo 6 proc. mokinių, besimokančių aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiu, o gamtamokslinio ugdymo srities dalykų pasiekimai augo apie 8 proc.“
„Beržų“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vaida Ūsienė taip pat neabejoja, kad dėl patirtinio mokymosi gerokai pagerėjo mokinių pasaulio pažinimo ir gamtos mokslų rezultatai.
Savo pirmajai mokytojai pritaria ir „Beržų“ progimnazijos penktokės Greta ir Roberta, kurios sako, kad gamtos mokslai joms taip puikiai sekasi todėl, kad gavo daug patirties pradinėse klasėse, kai galėjo gyvai stebėti gyvūnų gyvenimą, ir tai paskatino susidomėjimą, nes mokytis pažįstant gamtą daug įdomiau negu tik skaitant vadovėlį.
Lanksčių ugdymo modelių taikymą atsižvelgiant į šeimų poreikius skatina ES fondų finansuojamos priemonės.
