Įvardijo, be kokių savybių neišsivers ateities darbuotojas: daliai žmonių teks persikvalifikuoti

Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės, įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų reikalų departamento direktorė Kristina Skučienė. Pasak jos, šiandien vienos paklausiausių profesijų prieš dešimtmetį dar nė neegzistavo arba nebuvo vertintos kaip perspektyvios, o ateities darbuotojams teks prisitaikyti prie sparčiai pasikeitusio pasaulio.

Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Gali būti, jog šiandien vis dar ugdome įgūdžius, kurių rytoj jau nebereikės.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Dirbtinis intelektas<br>123rf nuotr.
Dirbtinis intelektas<br>123rf nuotr.
Mergina dirba.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Mergina dirba.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Kompiuteris<br>V.Skaraičio nuotr.
Kompiuteris<br>V.Skaraičio nuotr.
Moksleivė<br>Domanto Umbraso asociatyvi nuotr.
Moksleivė<br>Domanto Umbraso asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 28, 2021, 8:17 PM, atnaujinta Oct 28, 2021, 9:02 PM

„Stebint sparčiai kintantį gyvenimą mes suprantame, kad ateities profesijų tiesiog dar nežinome. Tad klausimas, kaip ugdyti asmenybes ir specialistus, kad jie būtų pasiruošę dinamiškai darbo rinkai ir turėtų sėkmingai karjerai reikalingų įgūdžių“, – svarstė specialistė.

Mokymosi platforma mokosi.lt/"="">mokosi.lt/"" target="_blank">mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.

Du žodžiai – skaitmeninė transformacija

Pasak K.Skučienės, jau kelis dešimtmečius visuomenėje ir ekonomikoje visu pajėgumu vyksta skaitmeninė transformacija – pokyčių tempas esą yra eksponentinis, o technologijos jau tapo visko pagrindu.

Ji pažymėjo, jog daugiausiai šiandien kalbama apie pažangiąją robotiką ir dirbtinį intelektą – tai priemonės, kurios daro didžiulį poveikį visuomenės produktyvumui, užimtumui, verslo modeliams ar viešosioms paslaugoms.

„Labai natūralu, kad šių sričių vystymas ir toliau yra vienas pagrindinių planų mūsų fokuse. Norisi vystyti tai, kas yra pažangu. <...> Viena vertus, tai yra natūralus reiškinys, bet, kita vertus, tam yra telkiamos didžiulės pajėgos.

Kai kalbame apie ateities darbo rinką, neišvengiamai kalbame apie dirbtinį intelektą. Dirbtinio intelekto pagalba yra sprendžiami tokie uždaviniai, kuriuose atliekami panašūs, monotoniški darbai ir kurie reikalauja mažai kūrybiškumo. Viena vertus, mums, kaip pažangiai visuomenei, tai skamba visai patraukliai, nes galima atsikratyti nuobodžių ir nekūrybiškų darbų, bet prognozės, kad dirbtinis intelektas ir robotizacija yra darbo rinkos transformacijos priežastis, baugina dėl baimės netekti darbo arba nesugebėti prisitaikyti darbo rinkoje“, – aiškino K.Skučienė.

Jos teigimu, funkcijos, kurias gali pakeisti dirbtinio intelekto arba robotizacijos sprendimai, tiesiog išnyks, ir, nors tai skamba gana pesimistiškai, į situaciją galima pažiūrėti ir visai kitu kampu.

„Pagrindinis pramonės ir verslo skaitmenizacijos, robotizavimo tikslas yra tiesiog našumo didinimas. Tačiau našumas auga ne atsisakant žmonių išteklių, o žmonėms bendradarbiaujant su pačių žmonių kuriamomis technologijomis. <...> Suprantame, kad ne technologijos turi pakeisti, bet mes turime ieškoti galimybių, kaip toje darbo rinkoje sutilpti visiems“, – aiškino KTU atstovė.

Kokiomis kompetencijomis turi pasižymėti žmonės, kad jie būtų sėkmingi darbo rinkoje, kurios dalimi jau yra robotai ir dirbtinis intelektas? Pasak K.Skučienės, įvardijamos 4 pagrindinių įgūdžių grupės – kognityviniai, skaitmeniniai, tarpasmeniniai įgūdžiai ir lyderystė. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, ateityje bus itin svarbios 10 išskirtinių savybių.

„Liūdna realybė, jog tas pats forumas prognozuoja, kad 2025 metais 50 procentų darbuotojų turės tiesiog persikvalifikuoti, nes taip pasikeis darbo rinka“, – pridūrė K.Skučienė.

Įvardijo svarbiausius ateities įgūdžius

Pirmasis ir bene svarbiausias gebėjimas, pasak jos, yra žmogaus gebėjimas mokytis.

„Tai ypač svarbu galvojant apie tai, kad visuomenės ir ekonomikos pokyčiai yra per greiti arba nėra nuspėjami, kad galėtumėme tam pasiruošti sistemiškai. <...> Suprantame, kad didžiausią paklausą turės žmogus, kuris geba savo žinias tobulinti, o įgūdžius vystyti“, – pažymėjo ji.

Dėl milžiniškų informacijos srautų ne mažiau svarbus bus ir analitinis mąstymas.

„Tai praverčia atrenkant ir rūšiuojant esminę informaciją problemai spręsti. Konkurencingam darbuotojui būtini tokie gebėjimai kaip priežasties nustatymas, žinių sintezavimas, kritiškas jų vertinimas, informacijos ir žinių loginių išvadų formavimas.

Kritinis mąstymas yra neatsiejamas nuo informacijos analizės, prielaidų, argumentų tikrinimo. <...> Išlavintas kritinis mąstymas leidžia atskirti problemą sukeliančius veiksnius nuo priežasties ir paieškoti net kelių sprendimų, rasti tarp jų patį geriausią“, – paaiškino K.Skučienė.

Ne mažiau svarbios savybės, pasak jos, bus ir kūrybiškumas, originalumas bei iniciatyvumas.

„Dinamiškoje, kintančioje visuomenėje labai svarbu, jog žmogus sugebėtų taikyti ne tik tradicinius būdus, bet ir ieškotų naujų kelių ir būdų įveikti iškilusias problemas, turėtų naujų idėjų, jas aiškiai ir kūrybiškai pristatytų, sugebėtų derinti skirtingas disciplinas ir metodus. Mes kalbame apie daug darbų atlikimą vienu metu jau kaip nebe efektyvų darbo būdą, o dabar labiausiai telkiamės į tai, kad reikia gebėti jungti skirtingus metodus“, – pažymėjo specialistė.

Pasak KTU Studentų reikalų departamento direktorės, akivaizdu, jog kiekvienam ateities darbuotojui bus ypač svarbu turėti skaitmeninių ir technologinių žinių.

„Labai svarbu yra tai, kad visi turėtumėme bendrąjį bazinį skaitmeninių žinių išsilavinimą. Nesvarbu, kokios srities specialistas bebūtum, svarbu yra turėti žinių, kaip veikia technologijos ir kaip jas galima panaudoti savo srityje. Mums reikės ir medikų, ir teisininkų, visi IT specialistais netapsime, bet mums reikia išmanyti, kaip jos veikia, kad galėtumėme jas taikyti“, – aiškino ji.

Taip pat, pasak K.Skučienės, ateities darbuotojui ir toliau bus svarbi lyderystė bei gebėjimas dirbti komandoje.

„Dabar yra svarbu mokėti dirbti ne šiaip komandoje, o globalioje, nutolusioje, daugiakultūrinėje komandoje. Darbdaviai ieško greitai persiorientuojančių darbuotojų, kurie sugeba valdyti stresą, būti lankstūs. Taip pat darbdaviai ieško darbuotojų, gebančių aktyviai samprotauti, nebijančių priimti sprendimus ir generuoti naujas idėjas“, – vardijo specialistė.

Siekia griauti stereotipus ir dėl lyties

KTU atstovė pastebėjo ir dar vieną neraminančią tendenciją – skaičiuojama, jog pasaulyje tik iki 25 proc. darbo pozicijų, susijusių su dirbtiniu intelektu ir robotizacija, užima moterys.

„Šio sektoriaus lyties balansas yra vyriškas, o stebint dabartinę situaciją Lietuvos mokyklose, aukštosiose mokyklose, pagal lyčių pasiskirstymą tam tikrose programose galima prognozuoti, kad panašus procentas artimiausiu metu ir išliks, nesikeis“, – kalbėjo K.Skučienė.

Tačiau, pasak jos, moterų galimybės ugdyti technologines kompetencijas yra lygiai tokios pačios, kaip ir vyrų.

„Tai, kas merginas stabdo nesirinkti šių kompetencijų, dažniausiai yra ne jų pačių galimybės, o stereotipai visuomenėje ir aplinkoje. Ekspertai prognozuoja, kad darbo rinkos pokyčių, kuriuos nulemia skaitmenizacija ir robotizacija, plėtrą labiau pajaus moterys, o ne vyrai.

Taip yra todėl, kad tose darbo vietose, kuriose bus pirmiausiai taikomas dirbtinis intelektas, šiuo metu daugiau dirba moterų. Labai svarbu, kad skaitmeniniame amžiuje mes visi galėtumėme kaupti ir turėti skaitmenines žinias“, – teigė specialistė.

Pasak K.Skučienės, taip pat prognozuojama, jog ateinanti karta darbą per savo gyvenimą vidutiniškai pakeis 15 kartų.

„Bet visur reikės mokėti analizuoti informaciją, tobulėti, mokytis, kritiškai mąstyti, būti iniciatyviam ir lanksčiam, turėti kūrybiškumo ir būti technologiškai raštingu“, – pažymėjo ji.Ar šiandien ugdome įgūdžius, kurių nebereikės rytoj?“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Izraelio oro gynyba – pavyzdinė, kodėl nesiseka Ukrainai?