Apie naujausias aktualijas Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Dalis savivaldybių jungtinių klasių jau atsisakė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę pristatė naujoves: planuojama palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose. Ministerija siūlo, kad būtų jungiamos tik pradinukų klasės, ne daugiau nei po dvi gretimas (pavyzdžiui, pirmokai ir antrokai) klases.
Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.
Pasak E.Milešino, iš pirmo žvilgsnio ši iniciatyva yra sveikintina, tačiau tam tikrų abejonių ir klausimų profsąjungai vis tik iškilo.
„Jeigu jau Vyriausybė tikrai imasi žingsnio sutvarkyti tinklą, mums kyla abejonių, kodėl šios programos pabaiga numatyta tik 2026 metais. Kartais atrodo, kad lyg bandoma permesti netgi jau kitai Vyriausybei, o tokių pas mus situacijų buvę, kada imamasi daryti, bet iki galo taip ir nepadaroma – ateina kita valdžia ir atšaukia buvusius Vyriausybės spendimus, viskas pasikeičia.
Kitas dalykas, kuris šiek tiek kelia abejonių – išlygų palikimas tautinėms mažumoms ir nevalstybinėms mokykloms. Tai šitas dalykas kelia nerimą“, – tvirtino E.Milešinas.
Pasak jo, išspręsti jungtinių klasių problemą buvo galima ir anksčiau, o kai kuriose Lietuvos savivaldybėse jungtinių klasių jau nebėra.
„9 savivaldybės susitvarkiusios tinklą ir jungtinių klasių nebėra, bet kadangi nėra ar tai politinės valios, ar dar kitokių priežasčių, pačios savivaldybės nesiima lyderystės, todėl įsikiša centrinė valdžia ir šiek tiek pareguliuoja, paskatina savivaldybes tvarkytis tas problemas“, – sakė LŠMPS pirmininkas.
Jis pridūrė, kad būtent su šia profsąjunga Vyriausybė dėl naujų siūlymų nesitarė.
„Mums yra žinoma, kad ministerijos projektas buvo sugalvotas, suplanuotas metų pradžioje, ir visą šį laikotarpį buvo susitikimai ir derinimai su atskiromis savivaldybėmis. <...>
Mes, kaip profesinė sąjunga ir kolektyvinės sutarties šalis, savo poziciją dėl šio projekto išreikšime“, – teigė E.Milešinas.
Išskyrė jungtinių klasių problemas
Kalbėdamas apie jungtines klases LŠMPS vadovas pažymėjo, kad lygybės ženklo tarp mažų mokyklų ir jungtinių klasių dėti nereikėtų.
„Mažoje mokykloje gali būti 100-120 mokinių, bet nėra jokių jungtinių klasių. Yra pilni klasių komplektai, tik apskritai mokykloje yra mažas mokinių skaičius. O jei pradiniame ugdyme sujungia 1, 2, 3 ir dar 4 klasę, kažin, ar mokytojams labai lengva dirbti. Tai šitoje vietoje tikrai nereikėtų dėti lygybės ženklo. Taip, galbūt mokytojams tikrai lengviau dirbti, kai klasės yra mažesnės, bet ne jungtinės klasės“, – paaiškino jis.
Pasak pašnekovo, yra ir dar viena problema: nors politikai ar atskiros partijos šneka apie privačių ir valstybinių mokyklų santykį, pačiame valstybiniame sektoriuje yra vadinamosios „elitinės“ mokyklos ir „silpnesnės“ mokyklos.
„Ir tėvai iš tarpusavio kalbėjimo mato, kokia yra situacija. Matyt, tėvai kiekviename mieste, kiekvienoje savivaldybėje apie mokyklas yra susidarę įspūdžius, ir daugeliu atvejų nori vesti į tas mokyklas, kurios priskiriamos prie stipresnių. Tai dažnai tokiose mokyklose mokinių yra daug“, – aiškino E.Milešinas.
Jis pridūrė, jog mokytojai, dirbantys su pilnais klasių komplektais, patiria daugiau iššūkių.
„Pirmiausia tai yra ir pasiruošimas, ir sąsiuvinių taisymas, ir vertinimas – daug daugiau darbo reikia skirti tada, kai dirbi su didesne klase. Mažesnėje klasėje gali skirti daugiau laiko kiekvienam mokiniui, individualizuoti užduotis“, – svarstė E.Milešinas.
Jo teigimu, bene pagrindinė jungtinių klasių problema yra ta, jog mokiniai negauna tokio kokybiško ugdymo, kokį gauna „normalios“ klasės.
„Tai yra ir finansavimo problemos – kai jos yra, automatiškai atsiranda problemų ir su mokytojų krūviais. Šitą problemą reikia spręsti, ir ministerija, Vyriausybė imasi tą daryti. Bet visus šiuos dalykus jau galima buvo padaryti ne pirmus metus, kiekviena savivaldybė tą galėjo daryti. Tikrai turime pavyzdžių“, – tvirtino jis.
Prašo dar daugiau dėmesio pedagogams
LŠMPS pirmininkas akcentavo ir vis dar aktualią mokytojų stygiaus problemą, kuri, pasak jo, ir toliau kelia didelį nerimą. E.Milešino teigimu, reikalinga viena bendra struktūrinė reforma.
„Informacija tokia, kad atskirose savivaldybėse, ypač didžiuosiuose miestuose, mokytojų trūksta. Mes jau ne pirmus metus kartojame, kad, jeigu jokių kardinalių sprendimų Vyriausybė neprisiims, tai po penkerių metų Lietuvoje bus katastrofa su mokytojais.
Šiandien mokytojų amžiaus vidurkis yra gerokai virš 50 metų, ir šitoje vietoje turėtų būti ne tik tinklo tvarkymas, mokyklų reorganizavimas, bet turėtų būti bendra struktūrinė reforma, peržiūrimas mokytojų pritraukimas į mokyklas, pačių dabar dirbančių mokytojų darbo užmokesčio didinimas, motyvacija, kad būsimi mokytojai rinktųsi ateiti į mokyklas. Visi šie dalykai turi būti bendrai derinami.
Finansai, darbo užmokestis, darbo krūvių sureguliavimas, galimybė dirbti pilnu krūviu, geromis darbo sąlygomis – visi šie dalykai turi būti stiprinami“, – pabrėžė E.Milešinas.
