Didelis žingsnis į priekį
Programos tikslas, kad visos mokyklos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis, nesvarbu, aplinkoje jie auga, kokių poreikių ir ypatumų turi.
„Tūkstantmečio mokyklų programa“ numato stiprinti mokyklų pajėgumus keturiose srityse: lyderystės, įtraukties, STEAM ugdymo ir kultūrinio ugdymo. Taip pat bus stiprinamos mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijos šiose srityse, pritaikoma mokyklų infrastruktūra. Stiprinant mokyklas pirmiausia bus atsižvelgiama į kiekvienos bendruomenės poreikius ir lūkesčius. Ir pati programa kuriama konsultuojantis su švietimo bendruomene.
Raseinių rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė tvirtina, kad programa – ambicingas projektas, kuriame dalyvauti Raseiniai yra pasiruošę.
„Džiugu, kad programos idėja grindžiama Geros mokyklos koncepcija. Manome, kad ši programa padės gerinti ugdymo kokybę, mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, palaipsniui mokyklos taps šiuolaikiškos, atviros. Atitinkame šiuo metu paskelbtas programos gaires, būtinąsias sąlygas, kriterijus. Esame viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje nėra jungtinių klasių“, – pasakoja savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, Raseiniuose savivaldybė ypatingą dėmesį skiria specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Rajone priimami sprendimai dėl švietimo pagalbos specialistų etatų skaičiaus didinimo.
„Stengiamės, kad švietimo pagalbos sulauktų kiekvienas vaikas, kuriam ši pagalba reikalinga. Per pastaruosius kelerius metus įkurtos kelios naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Atlikti sprendimai leidžia užtikrinti, kad visi pateikę prašymus tėvai, gali leisti vaikus į šias grupes“, – teigia švietimo skyriaus vedėja.
M.Lukoševičienė pripažįsta, kad rajono mokyklų galimybės dažnai būna ribotos dėl biudžeto lėšų stygiaus, todėl tikisi, jog būtent Tūkstantmečio mokyklų programa padės žengti didelį žingsnį į priekį.
Stiprins gamtamokslį ugdymą
Raseinių rajono švietimo specialistė tikisi, jog per STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, kūrybiškumo ir matematinio ugdymo) stiprinimą bus galima siekti gamtamokslinių disciplinų mokinių pažangos, nes tam būtų pritaikyta infrastruktūra, mokiniai galės dirbti laboratorijose. Jai pritaria ir Ariogalos gimnazijos direktorius A.Stankus.
Mokykla 3 metus vykdė patyriminio ugdymo projektą „Atsakingai augdamas auginu“, tad dalyvavimas Tūkstantmečio programoje būtų prasmingas tęsinys.
„Matytume tęstinį dalyką būtent stiprinant STEAM ugdymą, be abejo, neaplenkiant ir kitų komponentų. Tuo pačiu tikimės, kad augtų mokinių ugdymosi kokybė, nes svarbiausia yra kiekvieno mokinio asmeniniai pasiekimai pagal jo gebėjimus. Žinoma, tikimės tobulėti mes ir patys, kaip mokytojai per kvalifikacinius seminarus ir kitas veiklas“, – mintimis dalinasi A.Stankus.
Direktorius tikisi, jog geresnių ugdymo rezultatų bus galima pasiekti ir pritraukiant į regioną jaunus specialistus, matematikus, informacinių technologijų ir STEAM krypties mokytojus. Jau dabar bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija į gimnaziją pavyko pasikviesti jauną specialistą Antaną Kaminską, kuris gimnazijoje dirba pirmuosius metus.
„Į regionus specialistus įmanoma pritraukti kuriant jiems mokymo, mokymosi bazę kartu su mokiniais. Tikimės gerėjančių rezultatų būtent matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų srityse“, – sako gimnazijos vadovas.
Visos bendruomenės tarpusavio pagarba
Ariogalos gimnazijos 11 klasės mokinė Klaudija Petrauskaitė pastebi, kad karantinas ir nuotolinis mokymasis išmokė įvertinti gyvo bendravimo ir konsultacijų naudą. Ji tikisi, kad gimnazijos dalyvavimas Tūkstantmečio mokyklų programoje padės daugiau dėmesio skirti mokinio ir mokytojo tarpusavio bendravimui, komunikacijai ir pagarbai. Taip pat ir sustiprins visą mokyklos bendruomenę: mokinius, mokytojus, administracijos darbuotojus ir tėvų komitetą.
„Tikiuosi, kad programa padės siekti ir skiepyti mokiniams lyderystės savybę, netradicinį bei kritinį mąstymą, nes šios savybės padės išugdyti naują kūrybiškų profesionalų kartą, kuri ir kurs rytojaus Lietuvą“, – mintimis dalinasi gimnazistė.
Mokinei imponuoja gimnazijoje vykstantys susitikimai su įdomiais žmonėmis, kurie pasakoja ir apie savo gyvenimo mokytojus, kurių tikėjimo ir atkaklumo dėka jie pasirinko savo profesiją, gyvenimo kelią ir šiandien jau turi kuo didžiuotis.
„Tie pokalbiai su įvairiais suaugusiais žmonėmis, kai tu nesijauti, kad kalbi su kažkokiu protingesniu ar geresniu žmogumi, bet kuris yra tau visiškai lygus, jis su tavimi kalba pagarbiai, tu jautiesi savas, tu jautiesi gerai kalbėdamas su tuo žmogumi, ir kažko pasiimi ir sau gero“, – įspūdžius pasakoja K.Petrauskaitė.
Mergina įsitikinusi, jog žmogaus asmenybė ir tarpusavio ryšys yra labai svarbu: „Jeigu mokytojas sudomins mokinį, tai jis ir mokysis, pats ieškos variantų, kaip jam geriau išmokti, kažką įdomaus sugalvoti. Štai, pavyzdžiui, mokytojos Aušros Gedgaudienės kabinete yra išmanioji lenta, mokytoja labai dažnai ją naudoja ir tai buvo vienas geriausių dalykų, kuris man padėjo suprasti visus anglų kalbos gramatinius laikus“.
Patrauklios ugdymo formos didina mokinių motyvaciją
Gimnazijos direktorius A. Stankus pastebi, kad šalia atnaujinamo ugdymo turinio reikalingos šiuolaikinės patrauklesnės ugdymo formos mokiniams: „Per patyriminį ugdymą, per naujas skaitmenines formas tikimės sudominti ir papildomai pakelti mūsų mokinių motyvaciją“. Todėl tikisi, kad Tūkstantmečio mokyklos programos galimybės leis sudėlioti tam tikras vizijas ir sprendimus.
„Mes turime pradėję įrenginėti gamtos mokslų laboratoriją su STEAM požymiais, iš skiriamų lėšų atliekame tam tikrus pirkimus ir žingsnius, tačiau su būtent Tūkstantmečio mokyklų programa tikimės, kad mūsų STEAM laboratorija atitiks visus šiuolaikinius reikalavimus“, – lūkesčiais dalinasi gimnazijos vadovas.
Anglų kalbos mokytoja Aušra Gedgaudienė sako, kad patraukliomis ugdymo priemonėmis kur kas lengviau sudominti net ir nemotyvuotus mokinius.
„Rašyti laišką mokytojai ir rašyti laišką kitam mokiniui į užsienio šalį, bendradarbiauti tarpusavyje ir gauti atsakymą iš gyvo žmogaus, o ne tik mokytojo vertinimą. Sukurti kažkokį dalyką ir jį pritaikyti savo kasdienybėje vėlgi mokiniui tai tampa stipria motyvacija matant, kad tos teorinės žinios įgyja kažkokį praktinį pavidalą“, – pasakoja mokytoja.
Pasak A Gedgaudienės, svarbūs yra visi įrankiai, kurie leidžia mokiniui ne teoriškai, bet praktiškai parodyti, panaudoti savo turimas žinias.
„Visos kompiuterinės technologijos, išmaniosios technologijos, bendravimo priemonės, leidžiančios bendrauti su mokiniais, kurie galbūt mokosi kitoje šalyje yra tarsi tiltai, kurie sujungia, jie yra labai svarbūs mokantis užsienio kalbų“, – pastebi anglų kalbos mokytoja.
