Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, nuo kitų mokslo metų bus naikinamos jungtinės klasės, o pradinėse klasėse bus leidžiama jungti tik po dvi klases. Taip pat yra rekomenduojama mokyklas, kuriose yra mažiau nei 60 mokinių, reorganizauoti, kai mažesnės mokyklos tampa didesnių mokyklų padaliniais.
„Šis sprendimas yra detaliai aptartas su įvairiomis interesų grupėmis, pasvertas, mes jį ruošti pradėjome jau ankstyvą pavasarį. Labai svarbu, kad jis orientuotas į mūsų vaikų ateitį, o ne pastatų išsaugojimą.
Šios mokyklų tinklo stiprinimo kryptys padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ir kokia jo šeimos socialinė padėtis. Tai turėtų suteikti galimybę mūsų vaikams siekti geresnio išsilavinimo ir pasirinkti norimą profesinį kelią.
Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti pilnu etatu, ir daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui ir pastatų išlaikymui“, – tvirtino J.Šiugždinienė.
Pasak jos, jungtinėse klasėse šiuo metu mokosi maždaug 4000 vaikų.
„Tiek maždaug vaikų turėtų paliesti šitas pokytis. Maždaug 10 savivaldybių yra, kur situacija tikrai yra gera ir jos tinklą susitvarkę, bet 50-yje savivaldybių yra įvairių tam tikrų problemų“, – kalbėjo ministrė.
„Šiandien gali būti jungiamos visos keturios gretimos klasės pradiniame ugdyme, po dvi gretimas klases 5-8 klasėse, nejungiamos 9 ir 10 klasės, ir gali būti maža klasė 3 ir 4 gimnazijų klasių. <...> Siūloma, kad 5-8 klasėse apskritai nebūtų galima jungti klasių, ir galima jungti tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme“, – kiek anksčiau aiškino ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.
Mažesnės nei 8 vaikų klasės būtų jau nefinansuojamos, yra numatomos tik tam tikros išimtys tautinių mažumų mokykloms ir nevalstybinėms mokykloms.
Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų finansavimas nebūtų skiriamas mažiau nei aštuonis mokinius turinčioms 1–10 klasėms ir mažiau nei 12 mokinių turinčioms klasėms, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.
Tokias klases išlaikyti galėtų savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.
Remiantis projektu, nuo kitų mokslo metų gimnazijose bus privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklas arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan. Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.
Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.
Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius, jie bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymo sąlygos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujiems pedagogams pritraukti.
Ministerijos duomenimis, dabar 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi 60 arba mažiau mokinių.
Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.
