Labiau pasitiki testavimu mokykloje
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos vadovas Vidmantas Vilutis svarstė, kad galimybė testuotis namuose savaitgalį galbūt ir nebloga, tačiau neprilygsta testavimui mokykloje.
„Manyčiau, kad pasitikėjimas reikalingas, bet kiek tame yra tikslumo, labai sunku pasakyti. Atostogoms jau ne pirmą kartą duodame testus, vaikai aiškina, kad prasitestuoja. Mes mokykloje esame pripratę prie kontrolės – išdalinam ir iš karto matom rezultatą, vaikas atneša prasitestavęs. Turint omenyje, kad mokykloje testuojame kelis kartus per savaitę, nežinau, ar labai reikalingas toks sprendimas“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Vilutis.
Pasak progimnazijos direktoriaus, gavę testus po žiemos atostogų į mokyklą grįžo visi moksleiviai.
„Prieš atostogas vaikams buvo pasakyta, kad iš vakaro jie turi pasidaryti testą – jei jis teigiamas, turi pranešti klasės vadovui ir likti namuose, registruotis PGR tyrimui. Dabar po atostogų sugrįžo visi – mano duomenimis, iš viso yra tik du sergantys“, – teigė V.Vilutis.
Pasak direktoriaus, iš 630 moksleivių du kartus per savaitę tikrinasi apie 500, o tai sudaro maždaug 85 proc. visų mokinių.
„Jei mokykloje greituoju testu nustatome sergantį, praktiškai 100 procentų atvejų būna nustatyti ir PGR metodu. Stengiamės visada vaikus testuoti per pirmas pamokas, kad jie ateitų, iš karto pasitikrintų – tada viską matome ir, jei reikia, išleidžiame vaiką į namus“, – aiškino V.Vilutis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijos direktorė Lydija Merfeldienė mąstė, jog šiuo atveju labai svarbu tikėti tėvų sąmoningumu.
„Visokių čia informacijų suplaukia atgal – kad pamiršta, kad nemato reikalo testuotis, kad šeima nusistačiusi prieš testavimą – visko būna. Jei būtų atšauktas testavimas mokykloje ir viskas būtų palikta tik tėvams, man atrodo, būtų nelabai rimta. Žinoma, atsakingi žmonės visada viską darys atsakingai, bet, deja, jų yra turbūt tik geras trečdalis.
Ne visi nori sakyti, ką jie padarė ar ką pamiršo, ar viską padarė teisingai, tai viskas vyksta mokykloje. Čia turime aiškią statistiką, aiškų žinojimą, kad viskas atlikta teisingai, kiek testų padaryta“, – aiškino L.Merfeldienė.
KTU Vaižganto progimnazijoje vaikai savanoriškai ir reguliariai testuojami tik pirmadieniais, tačiau aptikus bent vieną teigiamą greitojo testo rezultatą, sąlytį turėję vaikai dar papildomai turi pasitikrinti trečiadieniais ir penktadieniais.
„Mes labai džiaugiamės, kad per pusantro mėnesio neturėjome nei vieno atvejo, nors per atostogas prasirgo keli mokyklos darbuotojai. O su mokiniais kažkaip mums čia sekasi. Jei šeimoje būna koks kontaktas su sergančiuoju, tai tėvai tiesiog vaikų neveda į mokyklą. Baisu garsiai džiaugtis, bet iki šiol mums tikrai labai neblogai sekasi“, – komentavo L.Merfeldienė.
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė džiaugėsi, kad ieškoma naujų būdų išsiaiškinti, ar vaikas neserga, tačiau tam tikrų abejonių esą kelia ir tai, kad atliktų tyrimų rezultatų praktiškai neįmanoma patikrinti.
„Jeigu tėvai atsakingai į tai pasižiūri, tai mokyklai čia yra be galo gerai. Bet jeigu tėvai žiūri pro pirštus, to sprendimo rezultatai nėra aiškūs.
Kai mokykloje yra 1000 mokinių ir vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, neturime jokių galimybių pasižiūrėti į kiekvieno vaiko testą. Be to, kas pasakys, kokį ir kada darytą testą vaikas atsinešė? Tiesiog turime pasitikėti“, – kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos vadovė.
Ji pridūrė, kad didesnių protrūkių mokykloje iki šiol pavyko išvengti.
„Žinoma, darbo yra daug daugiau nei įprastai, izoliavimas dabar mažiausias sunkumas, bet sunku užtikrinti, kad mokiniai tarpusavyje nesimaišytų. Jei suserga mokytojas, jungti nieko negalime, nes negalime maišyti srautų. Tai čia toks sunkumas, bet o ką daryti – turime užtikrinti kuo mažesnę riziką“, – svarstė R.Lūžienė.
Įžvelgia teigiamų pokyčių
Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos vadovė Gražina Jakovickienė savo ruožtu teigė, kad greitųjų antigeno testų išdalijimas prieš atostogas jau davė teigiamų rezultatų.
„Testų išdalinimas visai nesudėtingas dalykas – prieš atostogas tai darėme jau antrą kartą. Paprastai prieš grįžtant į mokyklą dar kartą per dienyną parašau tėvams laišką ir primenu, kad nepamirštų pasitestuoti.
Jeigu mes pirmadieniais ir ketvirtadieniais darome periodinius testavimus, tai dabar pirmadienį testuojant mes negavome nei vieno teigiamo rezultato. Tai čia ši priemonė gal ir suveikė“, – aiškino G.Jakovickienė.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad testų rezultatų tikrumo mokyklos darbuotojai patikrinti negali.
„Jeigu jau žmonės galimybių pasais apsikeičia ir naudojasi svetimais, tai testą, kurį gali ir vaistinėje nusipirkti, ar, negražiai pasakysiu, šiukšlių dėžėje surasti, tai nematau varianto, kaip jį būtų galima patikrinti“, – portalui lrytas.lt sakė Jono Totoraičio progimnazijos vadovė.
Pasak G.Jakovickienės, patys sunkiausi mokyklai buvo pirmieji pandemijos metai, tačiau dabar darbai vyksta kur kas sklandžiau.
„Galvojome, kad testavimas bus didelis iššūkis, bet ir jis pakankamai sklandžiai vyksta. Žinoma, tai pareikalavo papildomų darbuotojų, jeigu neprisidėtų ir klasių vadovai, tai būtų kur kas sunkiau. Kažkokių didelių iškritimų, nors baisu girtis, bet taip pat išvengėme. Pavienės klasės buvo išėjusios į saviizoliaciją, bet taip, kad būtų dideli protrūkiai, tikrai bent kol kas išvengėme.
Šiek tiek baiminamės dėl omikrono, bet kažkaip plaukiame“, – kalbėjo Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos vadovė.
Testuoti atžalas sutinka vis daugiau tėvų
Iš maždaug 760 Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos mokinių šiuo metu savanoriškai testuojasi apie 500. G.Jakovickienė įžvelgė ir džiuginančią tendenciją – kai rudenį testavimas iš privalomo tapo savanorišku, tikrintis panoro kur kas daugiau šeimų.
„Pradėjome gal nuo 200 su trupučiu, o dabar tie skaičiai stipriai išaugo – tikrai keitėsi tėvų požiūris. Aišku, buvo pavienių tėvų skambučių, klausimų dėl sutikimo ir nesutikimo, šiek tiek sudėtingiau buvo su dokumentais, bet pasipriešinimo nėra – žmonės pakankamai sąmoningi ir supranta, kad tik tokiu būdu galėsime vaikus išlaikyti kontaktiniame ugdyme.
Kontaktinio ugdymo tėvai tikrai labai nenori, nenori išeiti į nuotolį, tai manau, kad šioje vietoje visų mūsų lūkesčiai sutampa“, – kalbėjo progimnazijos direktorė.
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius V.Vilutis taip pat pastebėjo, kad tėvai į testavimąsi mokyklose žiūri pozityviau.
„Pačioje pradžioje visko buvo: tėvai gynė vaikus, sakydami, kad vaikai nenori testuotis, gal patys tėvai nepasitikėjo, gal visuomenės buvo toks požiūris, kad vaikams skauda į nosytes kaišioti pagaliukus, bet šiuo metu viskas yra gerai. O dar kai atidavėme testus į namus ir tėvai patys pamatė, kaip vyksta testavimas, visiškai nebėra jokių nusiskundimų“, – kalbėjo V.Vilutis.
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos direktorė pažymėjo, kad norinčiųjų tikrintis padaugėjo būtent šią žiemą.
„Gal dalis tėvų pamatę, kokia užkrečiama yra ši liga, pakeitė nuomonę – kol kas sunku pasakyti, galime dėstyti tik faktus“, – aiškino R.Lūžienė.
Visgi sostinės progimnazijos vadovė svarstė, jog testuoti reikėtų ir tuos vaikus, kurie yra persirgę ir vakcinuoti, nors kol kas to daryti neprivaloma.
„Persirgusių ir pilnai vakcinuotų vaikų nereikia testuoti, bet svarstome, kad būtų visai gerai, kad ir juos tikrintumėme. Kaip dabar paaiškėjo, juk ir jie gali užsikrėsti“, – komentavo R.Lūžienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį teigė, kad nei vienai mokyklai dėl COVID-19 protrūkių užsidaryti kol kas neteko. Visgi ji neabejoja, kad naujų atvejų skaičiai netrukus turėtų išaugti ir ugdymo įstaigose.
„Mano žiniomis, visos mokyklos yra veiksme. Jei žiūrėsime protrūkius, tikrai šiuo metu nėra didėjimo, bet reikia įvertinti, kad tokia situacija yra todėl, kad buvo atostogos, ir tų atvejų galimai dar nesimato.
Mes žinome, kad atvejai Lietuvoje kyla bendrai, tai faktas, kad situacija keisis ir mokyklose. Šiuo metu skaičiai to nerodo, bet neabejotinai mokykla atliepia visą mūsų visuomenės, visų šeimų gyvenimą, tai tie atvejai tikrai didės. Manyti, kad jie neaugs, tikrai būtų nepamatuota“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, šiuo atveju bus pasitikima tėvų sąmoningumu, tad testavimosi namuose kontroliuoti neketinama.
„Visko gyvenime turbūt nesukontroliuosi – yra labai daug šioje situacijoje pasitikėjimo. Omikrono atmaina mums visiems sako, kad viskas yra mūsų rankose, todėl mes pasitikime tėvais. Grįžtant ir po šių atostogų, ir rudens atostogų, buvo namuose nustatyti atvejai, jie buvo identifikuoti, vaikai negrįžo į mokyklą. Todėl pasitikime tėvais, kad jie atliks antigenų testą, ir mes visi turbūt mąstome, kad tėvai yra brandi ir sąmoninga visuomenės dalis“, – svarstė J.Šiugždinienė.
