Derino ir su ekspertais, ir su savivaldybėmis
Ministrė J.Šiugždinienė pirmadienį teigė, kad ši programa po ilgų diskusijų, pasiruošimo darbų ir derybų jau yra pasiruošusi startuoti.
„Programai ruošėmės tikrai ilgai, daug tarėmės su švietimo ekspertais, mokslininkais, savivaldybių žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, aplankėme daug mokyklų, savivaldybių, pamatėme ir išgirdome, kas yra svarbu, ir ką galime padaryti, kad mūsų vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, o mokytojai turėtų geriausias sąlygas dirbti.
Visa tai įvertinus tobulėjo ir subrendo mūsų „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, dėkoju visiems prisidėjusiems“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, ši programa yra „visos švietimo bendruomenės programa“, skirta visoms savivaldybėms ir visiems vaikams.
„Negalime toliau toleruoti atskirties švietime. Mokyklos, nesvarbu, kur jos bebūtų, mieste ar kaimelyje, jos turi suteikti ir sudaryti geriausias starto galimybes visiems mūsų vaikams. Jos visos turi būti geros ir aprūpintos šiuolaikiškomis priemonėmis, ir tai yra mūsų pagrindinis tikslas.
Žinoma, to tikslo mes nepasieksime per vieną dieną, juolab nepasieksime, jei nuolatos baiminsimės, kad kažkurios mokyklos atsinaujins greičiau negu kitos“, – dėstė ministrė.
Ji pridūrė, jog tai yra partnerystės programa, kurioje didelį vaidmenį ugdymo kokybės srityje prisiima ir pačios savivaldybės.
„Tai, man atrodo, švietimo sistemai yra be galo svarbu“, – akcentavo J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, šios programos tikslas yra tas, kad kiekviena šalies mokykla taptų „Tūkstantmečio mokykla“.
„Šiandien kviečiu visų savivaldybių vadovus – pradėkime kurti „Tūkstantmečio mokyklas“, labai laukiame jūsų visų šioje programoje. <...> Pirmojo etapo metu, iki 2026 metų, mes planuojame, jog programa tiesiogiai pasiektų 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas – visos Lietuvos mokyklos – „Tūkstantmečio mokyklos“, – tvirtino J.Šiugždinienė.
Ji pažymėjo, kad programoje galės dalyvauti ir mokyklų skyriai.
Kaip tai atrodys?
Ministrės patarėja ir projekto vadovė Agnė Andriuškevičienė papasakojo pagrindines programos detales. Vadovė džiaugėsi, kad šiuo projektu bus atsižvelgiama į individualius savivaldybių poreikius.
„Sukūrėme ne šabloninę, atvirą ir lanksčią programą, kuri atlieps realius švietimo kokybės gerinimo poreikius kiekvienoje savivaldybėje. Kiekvienoje savivaldybėje ji bus vis kitokia, priderinta prie realių, realiose mokyklose esančių iššūkių“, – sakė A.Andriuškevičienė.
Ministrės patarėja nurodė, kad programoje gali dalyvauti Lietuvos savivaldybės, kuriose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokosi ne mažiau kaip 1000 mokinių su ne mažiau kaip 3 savivaldybės mokyklomis. Apsispręsti, ar dalyvaus programoje, savivaldybės turi 8 savaites.
Savivaldybės, kuriose nėra 1000 mokinių arba nėra 3 programoje kriterijus atitinkančių mokyklų, kviečiamos bendradarbiauti ir programoje dalyvauti su didesne savivaldybe rengti bendrus pažangos planus. Taip pat, programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės, progimnazijos arba gimnazijose, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių ir jos nevykdo mokinių atrankos.
A.Andriuškevičienė sakė, kad norint dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje savivaldybės turės įsivertinti savo švietimo būklę ir pagal tai parengti pažangos planą.
„Norinčios programoje dalyvauti savivaldybės turės atlikti savo švietimo būklės analizę ir atsižvelgiant į ją parengti pažangos planą, kuriame turės būti pateikta argumentuota informacija apie savivaldybės švietimo sistemos būklės kaitą, spręstinas problemas, siektino pokyčio tikslą ir tobulintinas sritis, planuojamas įgyvendinti veiklas bei joms reikalingas investicijas“, – sakė ministrės patarėja.
Programos vadovė pridūrė, kad savivaldybėms geriausių sprendimų paieškose visos programos metu savivaldybes konsultuos ir stiprins „Tūkstantmečio mokyklų“ akademijos ekspertai. Nors nėra numatyta konkreti lėšų skirstymo proporcija atsižvelgiant į savivaldybių skirtumus, A.Andriuškevičienė nurodė, kad investicijos bus galimos penkiose srityse.
„Pažangos planui įgyvendinti reikalingos investicijos yra galimos penkiose kryptyse: mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos mokyklos infrastruktūros įveiklinimas arba atnaujinimas bei naujos mokyklų infrastruktūrų sukūrimas, jei reikia.
Svarbu paminėti, kad mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijos bus stiprinamos per praktiką. Tai reiškia, kad realūs žmonės ateis į realias mokyklas ir padės pedagogams keisti veiklos kryptis, mokyklos kultūrą bei stiprinti bendruomenes“, – sakė ji.
A.Andriuškevičienė pabrėžė, kad pažangos plane turės būti skiriamas dėmesys ir vienam pagrindinių programos principų – tinklaveikai. Tai reiškia, kad pažangos plane turės būti aiškiai išdėstyta, kokiu būdu programoje sukurti resursai bus prieinami kitoms savivaldybėje esančioms mokykloms, t. y. kaip mokyklos bendradarbiaus. Anot programos vadovės, be individualių pasirinktų rodiklių, visos savivaldybės turės įgyvendinti ir keturis bendrus rodiklius.
„Kiekviena savivaldybė turės įsipareigoti siekti keturių pagrindinių programos rodiklių, dėl kurių esame įsipareigoję ir Europos Komisijai: turės didėti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinių mokymosi pasiekimų lietuvių kalbos ir matematikos mokymesi pasiekusių mokinių dalis, mažėti jungtinių klasių komplektų 1-8 klasėse, didėti vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose“, – dėstė A.Andriuškevičienė.
Pirmuosius pažangos planus savivaldybėse tikimasi įgyvendinti jau šių metų rugsėjį.
Yra ir abejonių
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad dauguma savivaldybių iniciatyvą vertina palankiai.
„Neabejotinai mes suprantame ir džiaugiamės, kad švietimo sistemą ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pasieks 210 mln. eurų iki 2030 metų, ir kiekvienoje savivaldybėje atsiras galimybė sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo sąlygas mokinių pasiekimo atotrūkiams mažinti“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Tačiau, pasak jo, kadangi ši programa yra susijusi su neseniai Vyriausybės priimtomis mokyklų tinklo pertvarkomis, yra savivaldybių, kurios šiek tiek nuogąstauja, kad nuostatos miesteliuose, susijusios su gimnazijų klasių mokinių skaičiumi, galimai lems gimnazijų konversiją į pagrindines mokyklas.
„Gali būti, kad kai kuriose mokyklose tie skaičiai mokinių bus mažesni nei 200, ir tai galbūt apsunkins galimybę dalyvauti programoje“, – svarstė M.Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ragino merus teikti paraiškas pirmajam programos etapui.
Švietimo ekspertas, Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys sakė, kad ši programa yra galimybė savivaldybėms kompleksiškai pažvelgti į ugdymo įstaigų tobulėjimą.
„Tai yra puiki galimybė mokyklai kompleksiškai pažiūrėti į mokyklos tobulinimą, nes tai apima visas keturias sritis kiekvienai mokyklai. Negalėsime mąstyti tik apie įtraukųjį ugdymą, STEM ar tik apie lyderystę, ar kultūrinį ugdymą. (...) Mes matome mokyklose kontekstą ir galimybę turinio ugdymo atnaujinimui, nes vis dėlto mes kalbame, kad atnaujinamas ir ugdymo turinys.
Mokyklos, žvelgdamos į šią programą, jos galvoja, kaip jos veiks ir dirbs ne praeityje ar dabartyje, o ateityje ir ko joms reiks. Mes žiūrime į šią programą ne tik kaip į infrastruktūros atnaujinimo programą, bet visų pirma kaip į infrastruktūros pritaikymą šiuolaikiniams ir ateities reikalavimams“, – kalbėjo ekspertas.
V.Bacys neslėpė, kad prieš dalyvaujant gali kilti įvairiausių abejonių, tačiau vylėsi, kad savivaldybės bus atviros ir dalyvavimas programoje bus vertinga investicija į ateitį.
„Iškart iškyla abejonė, o kaip nelikti nuskriaustai vienai ar kitai mokyklai, kuri turi tam tikrų idėjų ir kaip savivaldybės organizuos įtraukimą mokyklų į sprendimų priėmimą. Džiaugiamės, kad ministerija buvo atvira savivaldybių idėjoms ir tikimės, kad savivaldybės bus atviros mokyklų idėjoms, kai kalbėsime apie perspektyvas. (...) Palinkėjimas tiems, kurie dalyvaus, kad jie nepamirštų, kad tai investicija į juos tam, kad jie dalintųsi su visais rajone ar savivaldybėje esančiais“, – sakė V.Bacys.
Jis sakė, kad tinklaveika jau veikia Šiaulių rajone ir tai pagelbėjo suburti moksleivius į klases. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad būtent toks bendradarbiavimas ir žiūrėjimas į ateitį gali padėti daugeliui mokyklų.
„Buvome trys kaimiškos mokyklos ir kol mes nepradėjome bendradarbiauti ir tinklaveikos turėti, tol mes neturėjome sukomplektuotų klasių. Kai atsirado tinklaveika, mes nuo 300 vaikų šiai dienai turime 509 vaikus. Tinklaveika yra ne konkuravimas ir aš tikiuosi, kad Šiaulių rajone jau dabar prasidėjo tinklaveika. Kiekviena mokykla pristatėme savo idėjas, kaip mes matytume, kas mus vienija, kur mes skiriamės, kokios idėjos galėtų atkeliauti kartu.
Be abejo, infrastruktūros požiūriu tikrai neapsimoka kurti laboratorijų kiekvienoje mokykloje, kai turime geltonuosius autobusus ir mes galime pasinaudoti vieni kitais“, – pasakojo Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius.
Laukia pokyčiai
Kaip anksčiau aiškino ministerija, Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslas – iki 2030 metų nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas, kad jos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis. Programa siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir kiekvienoje savivaldybėje sukurti kokybiškas ugdymosi sąlygas.
Įtrauktis, STEAM, kultūrinis ugdymas bei lyderystė – tai keturios pagrindinės „Tūkstantmečio mokyklų“ programos kryptys. Programos finansavimas bus skirtas mokytojų ir vadovų kompetencijoms stiprinti, ugdymo infrastruktūrai tobulinti, o ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiojo ugdymo sąlygoms kurti ir stiprinti, kad mokyklose sėkmingai galėtų mokytis įvairių poreikių turintys vaikai.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programos biudžetas – 210 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui.
Konkreti parama savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Pirmasis programos etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų šalies savivaldybių.
