Štai Skapiškio skyriaus pradinukų nuo naujų mokslo metų pertvarka nepalies ir jiems niekur nereikės kraustytis. Užtat penktų – aštuntų klasių mokiniai kelsis ne tik į didesnes mokyklas, bet ir į didesnes klases. Pedagogai nebegalės dirbti su dviem klasėmis ir su aštuoniais mokiniais.
Lietuvių kalbos mokytoja sako, kad toks darbas turi dvi puses.
„Turi tiesiog mažiau laiko skirti kiekvienam dalykui, kiekvienai temai, bet iš kitos pusės – mažiau vaikų klasėje ir darbas toks individualesnis gali būti. Yra pliusų, yra minusų, galbūt būtų smagiau, jei būtų įmanoma atskirai mokyti tas mažytes klases, tai dar efektyvesnis darbas būtų“, – teigė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Auksė Jankevičienė.
Mažos mokyklos bus uždarytos, nors Skapiškio skyriuje pradinės klasės dar liks. Panaikinus kitas, mokiniai važiuos į Povilo Matulionio progimnaziją Kupiškyje.
„Šiuo metu mūsų patalpos yra maksimaliai užimtos, kadangi jau nuo 2017 metų Kupiškio pradinė mokykla mūsų patalpose mokosi, bet dėl vienos klasės tikrai pasistengsime“, – sakė P.Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.
Skyriaus vedėja nesutinka su ministerijos atstovų teiginiu, kad kaimo mokyklos prastai parengia mokinius.
„Vaikai parengiami tikrai ir išlaiko pakankamai gerai standartizuotus testus, ateina į dalykinę sistemą pakankamai gerai pasiruošę“, – teigė Skapiškio skyriaus vedėja Birutė Zaborskienė.
Kupiškio rajone mažos mokyklos pradėtos uždarinėti prieš penkerius metus. Iš dvidešimties bendrojo ugdymo mokyklų liko tik penkios. Tačiau, anot švietimo skyriaus vedėjos, pertvarka vis tiek sukėlė iššūkių. Reikės panaikinti dar dešimt klasių komplektų, vežioti į kitas mokyklas daugiau negu šimtą mokinių.
„Mažos klasės ir kamerinė aplinka pripažinkim, kad kuria tą jaukią atmosferą, individualų dėmesį vaikui, ką, tikėtina, didelei mokyklai ir didelei 30 vaikų klasei kurti būtų sunkiau. Tačiau galvojant apie ugdymo įvairovę, šiuolaikiškumą, apie ugdymo kontaktus, apie bendravimo kontaktus, privalumų didesnėse klasėse yra“, – kalbėjo Kupiškio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras aiškina, kad pertvarka nesiekiama sutaupyti, tik užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems mokiniams. Pasak jo, didžiausias rūpestis kaimo mokyklose yra jungtinės klasės, iš 60-ies savivaldybių 9-ose tokios klasės jau panaikintos. Esą maža mokykla neturi ateities, nes mokinių tik mažės.
„Mes turime skyrių, kur yra iš viso 9 pradinukai – 1 pirmokas, 1 antrokas, 6 ar 7 trečiokai, gal 1 ar 2 ketvirtokai, tai apie kokį mes neformalųjį švietimą galime kalbėti tokiame skyriuje, apie kokią švietimo pagalbą galime kalbėti? Kai tokios nelygiavertės sąlygos, jos labai išryškėja“, – teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.
Biudžete papildomai skirta keturiolika milijonų eurų mokiniams vežioti, mokytojų išeitinėms kompensacijoms, naujoms darbo vietoms. Tačiau Seimo opozicija sako, kad skirstant lėšas pagal mokinių skaičių savivaldybėse, pinigai vienam mokiniui gali skirtis net šešis kartus. Tai esą dar labiau didins socialinę atskirtį. Pasak opozicijos, mokyklų uždarymas taip pat neprivilios jaunų žmonių į kaimą.
„Jei uždarymas, tai ir darbo vietų praradimas. Jeigu miestelyje nėra mokyklos, tai jauna šeima labai pagalvos, kur kurtis, kur kurti šeimą, kur turėti vaikų – ar vienkiemyje, ar kaime, ar miestelyje, kur yra mokykla šalia“, – svarstė Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Šiuo metu šalies mokyklose mokosi beveik pusketvirto šimto tūkstančių mokinių. Pasak opozicijos, sąlygos pagerės ne daugiau kaip šimtui tūkstančių. Tad neaišku, kokių pokyčių tikėtis kitiems dviem trečdaliams mokinių.
Ministerijos atstovas atkerta, kad jungti mokyklas būtina, nes Lietuvoje jų yra keturi šimtai, o, pavyzdžiui, du kartus mažesnėje Estijoje – tik keturiasdešimt.
Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) pirmadienį paskelbė skirianti aštuonias savaites savivaldybėms pranešti, ar ketina dalyvauti startuojančioje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ji bus įgyvendinama dviem etapais, pirmasis jų prasideda vasario 1-ąją ir baigiasi 2026-ųjų birželio 30 dieną.
Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės turės atlikti savo švietimo būklės analizę ir atsižvelgiant į ją, parengti pažangos planą, kuriame turės būti pateikta informacija apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą, tobulintinas sritis, veiklas, joms reikalingas investicijas.
Investicijos bus galimos penkiose kryptyse: mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijų, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos infrastruktūros pritaikymas ar atnaujinimas, naujos infrastruktūros sukūrimas.
Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių programos tikslų, konkrečių siekiamų rodiklių sąrašo, tačiau pagrindiniai rodikliai bus šie: turės didėti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimą lietuvių kalbos ir matematikos dalykuose užsitikrinusių moksleivių dalis, mažėti jungtinių klasių komplektų 1-8 klasėse, didėti vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių moksleivių skaičiui.
