Doktorantūros studijas Lietuvoje baigia vos kas ketvirtas: kodėl?

Kasmet Lietuvoje į doktorantūros studijas įstoja apie 600 doktorantų, tačiau pastebima itin nemaloni tendencija – studijas baigia vos kas ketvirtas. Doktorantai skundžiasi ne tik prastomis mokymosi ir darbo sąlygomis, bet ir suprastėjusia psichologine sveikata, savo ruožtu specialistai pažymi – pokyčių taip greitai nesulauksime, tačiau problemas galėtų padėti spręsti ir požiūrio keitimas.

 Kasmet Lietuvoje į doktorantūros studijas įstoja apie 600 doktorantų, tačiau pastebima itin nemaloni tendencija – studijas baigia vos kas ketvirtas.<br> 123rf nuotr.
 Kasmet Lietuvoje į doktorantūros studijas įstoja apie 600 doktorantų, tačiau pastebima itin nemaloni tendencija – studijas baigia vos kas ketvirtas.<br> 123rf nuotr.
Studentai<br>V.Skaraičio nuotr.
Studentai<br>V.Skaraičio nuotr.
Studentės<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Studentės<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Studijos<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Studijos<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Laboratorija<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Laboratorija<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Studijos<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Studijos<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 2, 2022, 9:11 AM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė ir Vilniaus universiteto doktorantė Vaida Kirkliauskaitė, Vilniaus universiteto doktorantas, psichologas Jokūbas Gužas, Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė ir Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetų narys, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas dr. Liutauras Kraniauskas.

Problemų – apstu

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė ir Vilniaus universiteto doktorantė Vaida Kirkliauskaitė kalbėjo, jog ir savo studijų metais susidūrė su plačiu iššūkių ir problemų spektru.

„Aišku, pirmas argumentas būna, kad gal čia tau vienam taip nesiseka, bet tada pradėjau ieškoti atsakymų, ir tokiu būdu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungoje susibūrė nedidelė doktorantų grupė iš įvairių universitetų, ir pasirodė, kad mes dalijamės panašiomis mintimis. <...> Subūrėme tokią mokslo politikos grupę ir nusprendėme pasižiūrėti į anksčiau vykdytus tyrimus, kas juose sakoma.

Tokiu būdu paaiškėjo, kad tikrai daug yra tų priežasčių – pradedant finansavimu, socialinės paramos trūkumu, psichologine sveikata, baigiant lyčių lygybės klausimais“, – blogos doktorantų savijautos priežastis vardijo V.Kirkliauskaitė.

Pasak jos, dėl to grupelė doktorantų nusprendė inicijuoti tyrimą ir vykdyti doktorantų savijautos ir produktyvumo apklausą, atsakant į klausimą, kodėl pusė doktorantų galiausiai nebaigia studijų.

„Dabar jau tas tyrimas vyksta ir išsiaiškiname pagrindines priežastis, kur yra problemos, kodėl nebaigia studijų, kodėl krenta jų motyvacija. Tuomet žadame daryti jau fokus grupes, ieškoti sprendimų ir tuos sprendimus siūlyti tiek valstybės institucijoms, tiek aktyviai diskutuojant su universitetais“, – aiškino V.Kirkliauskaitė.

Pašnekovės teigimu, doktorantams itin skaudus yra finansinis klausimas.

„Pirmieji du metai, kai tu turėtum daryti ankstesnių tyrimų apžvalgą, daryti savo tyrumus, jie buvo praleisti vien tik ieškant finansavimo, užsienio partnerių, nes finansavimas yra labai mažas, o įrangos kartais visiškai nėra, net elementarios“, – savo patirtį prisiminė ji, pridurdama, kad dalis Lietuvos universitetų neturi net pačių būtiniausių mokymosi priemonių.

Kenčia ir sveikata

Vilniaus universiteto doktorantas, psichologas Jokūbas Gužas pritarė, kad doktorantūroje kylančios problemos stipriai atsiliepia ir psichologinei sveikatai.

„Kiek teko pasiskaityti, tai būsena tikrai prasta – apie 50 procentų doktorantų skundžiasi prasta psichologine sveikata, ir tai yra tokie dalykai kaip depresiškumas, nerimas. Kas yra įdomu, kad apie pusę doktorantų patiria tuos sunkumus tokio lygio, kuriuos jau galėtumėme vadinti psichosutrikimais – tai reiškia, apie pusę doktorantų bent vieną kartą savo studijų procese susiduria su tokiais stipriais sunkumais, kai jau gali prireikti gydymo. Tai man atrodo, šitas skaičius yra tikrai didelis“, – svarstė J.Gužas.

Pasak psichologo, to priežastis gali būti ir ta, kad statistiškai į doktorantūrą dažniau stoja perfekcionistai.

„Tas perfekcionizmas labai dažnai patampa tokiu parazitiniu. Pradedi save iš vidaus graužti, kelti sau labai aukštus lūkesčius, susikuri tokį archetipišką, mitišką doktoranto įvaizdį, kurį bandai atitikti, tą įvaizdį dar bando pastiprinti ta sistema, kuri visą laiką sako, kad turi parašyti, rodyti rodiklius, tiek straipsnių, tiek konferencijų.

Natūralu, kad kyla iššūkių ir sunkumų, pamatai, kad nebūsi idealus, ir kyla visokių emocijų. <...> Ir tada doktorantai iškelia klausimą, ką toliau daryti, ar verta mokėti šitą kainą ir eiti iki galo, ar pasirinkti kažkokį saugesnį variantą, nebaigti doktorantūros ir eiti kažkur dirbti“, – dėstė J.Gužas.

V.Kirkliauskaitė pridūrė, kad emocinių sunkumų kelia finansinio nestabilumo jausmas.

„Labai svarbus yra amžiaus intervalas. Tai yra tas laikas, kai kuri šeimą, turi finansinių įsipareigojimų, socialinių garantijų nėra ir nėra valstybės nuoseklaus plano, kas bus po doktorantūros studijų. Tai supranti, kad baigęs neturi kur eiti“, – kalbėjo specialistė.

Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė sutiko, kad valstybė turėtų atkreipti didesnį dėmesį į būsimuosius mokslininkus, ir pripažįsta, kad bėdų šioje sferoje tikrai apstu.

„Mums labai svarbus tas intelektualinis potencialas. Bet turiu prisipažinti, kad ir aš tas žmogus, kuris turėjo gintis du darbus – daktaro disertaciją ir habilituoto daktaro – tai aš irgi daktaro disertaciją norėjau du kartus mesti, ir habilituoto daktaro taip pat vieną kartą. Tai buvo tokios svarios priežastys, toks diskomfortas, nes atrodo, kad esi vienas ir nesulauki jokios pagalbos. <...>

Bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra pasaulinė problema. JAV ir Kanados atliktas tyrimas įvardija atranką ir priėmimą. Iš tiesų atranka ir priėmimas šiandien man labai keistai atrodo, nes kai kurie ateina nepasirengę, ir magistro studijos nėra tokio lygmens, kad pasirengtų moksliniams tyrimams. Dėl to doktorantams labai daug laiko reikia sugaišti studijoms, kad išmoktų tyrimų metodologiją“, – aiškino V.Targamadzė.

Pasak profesorės, doktorantams taip pat stinga vadovų ir šeimos narių palaikymo, universitete neretai visai nėra kolegiškų santykių, doktorantai skundžiasi, kad jų tyrimų rezultatais vadovai pasinaudoja ir menkai tepadeda.

Šiomis problemomis, pasak Seimo narės, pirmiausiai turėtų susirūpinti Lietuvos mokslų taryba.

„Yra vis tik reikalavimai, o kaip mes kalbame apie pagalbą? Ar yra ta svetinga aplinka? Ateina žmogus į doktorantūrą ir jis patenka į neutralią arba net priešišką jam aplinką, jis nežino kaip elgtis, jis dažnai neturi nei savo darbo vietos, nei stalo, yra kažkoks doktorantūros kambarys, ir viskas. Užsienio universitetuose šitaip nesielgiama su žmonėmis, tai institucijos turi labai susirūpinti“, – tvirtino V.Targamadzė.

Siūlo keisti požiūrį

Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetų narys, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas dr. Liutauras Kraniauskas savo ruožtu pažymėjo, jog šios problemos susijusios ir su globaliomis tendencijomis.

„Mes dalyvaujame pakankamai didelėje rinkoje, tam tikros taisyklės, kurios yra laikomos kaip savotiškos normos, yra perimamos iš globalaus pasaulio, ir tada bandome jas adaptuodami Lietuvoje pradėti tą didelį žaidimą. Šiuo atveju tikrai pasimato prieštaravimai vidinėje sistemoje. Yra didelės ambicijos, bet infrastruktūra ir galimybės yra pakankamai mažos“, – svarstė L.Kraniauskas.

Jo teigimu, apie institucijų vertinimą reikia galvoti valstybiniu lygmeniu.

„Institucijų vertinimo sistemos dažniausiai suponuoja elgesio modelį, kaip bus elgiamasi, arba kokie administraciniai reikalavimai bus taikomi jauniems žmonėms, mokslininkams. Ir tu matai, kad tose sistemose iš karto yra užkoduoti tam tikri trikdžiai, kurie pradeda dirginti“, – sakė specialistas.

Pasak L.Kraniausko, vienas didesnių iššūkių yra ir tas, kad mokslininkai dažnai yra stumiami patys ieškoti papildomo finansavimo, kad galėtų išgyventi ir vykdyti savo veiklą.

„Kai investicijos į paieškas, į tave, ne visada yra didelės, ir dažnai pasijauti kaip proletariatas, kuris yra reikalingas tik kaip darbo jėga, ir tau visada gali būti pasakyta, kad „žinai, mes rasime geresnių“, – aiškino jis.

V.Kirkliauskaitė svarstė, jog sunkumus bent iš dalies galėtų padėti spręsti ir požiūrio keitimas.

„Ką galima jau dabar padaryti – reikia žiūrėti nuo galimo vidinio resursų perskirstymo ir požiūrio keitimo. Doktorantai dabar yra tokioje pilkojoje zonoje – tai nei studentas, nei darbuotojas, yra doktorantų, kurie dirba už savo profesorius, dirba nemokamai, susiduria su neigiamu požiūriu. Dažniausiai girdžiu, kad, jei kažkas nebepavyksta, tai tikrai ne vadovas per mažai padėjo, o tik pats esi kaltas“, – dalijosi pašnekovė.

Tam pritarė ir psichologas J.Gužas, pridurdamas, kad požiūrį turėtų keisti ir tie, kurie doktorantus ruošia.

„Kai kur tie pokyčiai tikrai yra padaryti – ten, kur aš studijuoju, tą jaučiu, bet iš kitų kolegų girdžiu, ypač tose vietose, kur subordinacinis ryšys yra labai ryškus, galima pasakyti, kad vyksta galvų kapojimas. Jei doktorantai išeina iš posėdžių apsiašaroję, tai galbūt tikrai vertėtų pradėti tiems žmonėms, kurie ruošia doktorantus, galvoti“, – svarstė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.