Su migrantų vaikais dirbanti specialistė: lietuvių kalbą jau pramoko, bet dalis nemokėjo rankoje laikyti rašiklio

Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir 454 Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. Nors iš pradžių specialiai pasamdyti mokytojai juos mokė tik lietuvių kalbos pagrindų, dabar užsieniečių vaikai gilinasi į Lietuvos istoriją, geografiją, per pamokas turi progą pristatyti ir savo šalių papročius.

Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Pabėgėlių priėmimo centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pabėgėlių priėmimo centras<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
Jau nuo praėjusių metų spalio pradžios mokymosi procese dalyvauja ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų atžalos. <br>V.Skaraičio nuotr.
 Greta Botyriūtė-Skiotienė<br> Martyno Musteikio nuotr.
 Greta Botyriūtė-Skiotienė<br> Martyno Musteikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 11, 2022, 6:10 AM, atnaujinta Feb 11, 2022, 10:43 AM

Migrantų mokymo koordinatorė Greta Botyriūtė-Skiotienė prisipažįsta, kad mokyti mažųjų migrantų vaikus kartais – nemenkas iššūkis, tačiau jau dabar pastebima, kaip šis procesas pagerino jų emocinę būseną.

Mokosi ne tik lietuvių kalbos

Šiuo metu Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų vaikai gyvena ir pamokėles lanko keturiuose skirtinguose Lietuvos taškuose – sostinės Naujininkuose, Rukloje, Pabradėje ir Medininkuose. Šiuo metu tokių vaikų yra 454.

Pirmąjį pusmetį jie mokėsi tik lietuvių kalbos pagrindų, bet migrantų mokymo koordinatorė G.Botyriūtė-Skiotienė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad šiemet šalia šių pamokų atsirado ir naujų disciplinų – pavyzdžiui, Lietuvos istorija, geografija, etnokultūra.

Pasak G.Botyriūtės-Skiotienės, užsieniečių vaikai mažai kuo skiriasi nuo mūsų moksleivių –  tiesa, ji pridūrė, kad dalis migrantų atžalų iki šiol apskritai nėra lankę mokyklos.

„Mokosi jie kaip ir visi vaikai, čia nėra labai didelio skirtumo. Aišku, vienas skirtumas pasijautė gal tuo atveju, jog tikrai yra vaikų, kurie iš viso nėra lankę mokyklos – turime ir tokių variantų. Vaikai, kiek galėjo paaiškinti, tiek paaiškino, kad „Irakas – no school“, „Sirija – no school“.

Tai reiškia, kad jie iš viso nėra ugdyti, ir kai kurie nemoka net arabiškai žodynėlyje užsirašyti vertimo“, – patirtimi dalijosi migrantų mokymo koordinatorė.

Visgi ji pastebėjo, kad mažieji migrantai jau geba pamokyti ir vieni kitus.

„Viena mokytoja pasakojo, kad vaikai kartą rašėsi žodžius į žodynėlį, užsirašinėjo lietuviškai ir arabiškai. Tai vienas vaikas pažiūrėjo ir sako: „Mokytoja, jis ne taip rašo – jis nemoka arabiškai“. Žinoma, kad sudėtingiausia situacija su tokiais vaikais, kurie yra visiškai nelankę mokyklos.

Yra ir kultūrinių dalykų – tie, kurie nelankė mokyklos, nežino ir kaip pieštuką paimti, kaip rašiklį laikyti, gavo plastilino gabaliuką – klausia, kas čia yra, ką su juo reikia daryti. Tai ir yra sunkiausia“, – pasakojo G.Botyriūtė-Skiotienė.

Specialistės teigimu, kai kurių migrantų atžalos yra itin gabios kalboms, tad didesnių mokymosi sunkumų dėl lietuvių kalbos mokymosi nekyla.

„Vieni yra gabūs kalboms ir visiškai nėra skirtumo, kokia tavo tautybė – ar tu irakietis, ar atvykai iš Somalio – tokiu atveju jie labai greitai ir tą lietuvių kalbą pagauna. Aišku, vieniems sunkiau rašyti, lengviau kalbėti, kitiems – atvirkščiai. Dar kiti jau viską supranta, kas yra kalbama. Per tuos kelis mėnesius, nuo spalio 4-osios, jau tas rezultatas yra apčiuopiamas.

Kodėl smagu dirbti su užsieniečiais, nes labai greitai pamatai rezultatą, jie greitai išmoksta bent tų pradinių, pagrindinių frazių“, – aiškino G.Botyriūtė-Skiotienė.

Su migrantų vaikais šiuo metu iš viso dirba 23 Vilniaus lietuvių namų mokytojai. Koordinatorė prisipažino, kad pasiruošti tokiam dalykui nebuvo lengva.

„Tu negali nuspėti visų scenarijų. Žinoma, prieš patį darbą su migrantų vaikais turėjome mokymus ir diskutavome, su kuo mes čia galime susidurti, bet labai daug sprendimų padiktuoja pati situacija. Tiesiog žiūrime, kas yra reikalinga – jei matai, kad vaikas nemoka laikyti rašiklio, tai nuo to ir pradedi.

Tiesiog kaupi tą savo žinių bagažą, domiesi, daliniesi patirtimi su kolegomis, kreipiamės ir į kitus specialistus, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo auklėtojus, klausiame, ką jie gali pasiūlyti“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, mokytojų susidomėjimas migrantų vaikų mokymu buvo didžiulis.

„Tikėjomės, kad bus sudėtingiau. Bet tikrai manau, kad visai neblogai, turėjome net iš ko pasirinkti. Natūralu, kad kiekvienoje komandoje kas nors prisijungia, kažkas atkrenta, ir tu turi save išbandyti. Jei niekada nesi to dirbęs ir neturi tokios patirties su užsieniečiais, tai tikrai didžiulis iššūkis. Bet manau, kad mokytojai tikrai puikiai tvarkosi“, – tvirtino G.Botyriūtė-Skiotienė.

Savaitgaliais migrantų apgyvendinimo centruose vyksta tik neformalios veiklos, už kurias yra atsakingos tokios organizacijos kaip Raudonasis Kryžius, „Gelbėkit vaikus“, savanorių komanda, o kitomis savaitės dienomis vaikai pluša po kelias valandas.

„O kas liečia jau formalųjį ugdymą, jie turi užsiėmimus kiekvieną dieną po tris valandas. Per savaitę iš viso susidaro 15 valandų, dirbame trimis pamainomis – rytinė, pietinė ir popietinė, kai kurios grupės pamokas baigia net po 18 valandos. Taip tvarkomės, nes turime tik tam tikrą kiekį patalpų“, – paaiškino migrantų mokymo koordinatorė.

Pamokos pagerino psichologinę vaikų būseną

Pasak G.Botyriūtės-Skiotienės, nuo spalio mėnesio savanoriams teko susidurti su įvairiomis migrantų reakcijomis dėl mokymo ypatybių, tačiau svarbu suprasti tai, kad vaikai nėra mokomi išskirtinai tik lietuvių kalbos.

„Tai yra ir komunikavimas tarpusavyje – jie mokosi, susipažįsta ne tik su mūsų kultūra, bet pristato ir savo kultūrą, papročius. Labai daug integracinių dalykų. Taip, mes tikrai nemokome anglų kalbos, fizikos ar chemijos, bet jie tikrai mokosi ir šiek tiek matematikos, kaip skaičius įvardinti, tai viskas išlyginamosios klasės programoje yra gana glaudžiai susiję.

Ir ta pati Lietuvos istorija, ir geografija, ir technologijos, ir muzika – tai tikrai nėra tik su lietuvių kalba susijusios pamokos. Mes mokome lietuvių kalba, jie mokosi labai daug naujų žodžių, skaito tekstus, atlieka klausymo užduotis, bet dirbant išlyginamojoje klasėje eliminuoti tų kitų dalykų negali, nes jie visiškai natūraliai ateina per kalbos mokymąsi.

Būtent tokią žinutę mes ir bandome ištransliuoti tiek vaikams, tiek jų tėvams. Žinoma, galbūt kai kuriems čia yra tik tarpinė stotelė, bet visada mokėti dar vieną papildomą kalbą yra tik privalumas“, – svarstė G.Botyriūtė-Skiotienė.

Kiek migrantų šeimų su vaikais planuoja likti Lietuvoje ilgesniam ar visam laikui, kol kas neaišku.

„Kai prasidėjo programa, kad yra apmokami bilietai ir jie gali keliauti, gauna kompensaciją, tikrai negaliu pasakyti, kad labai dideli skaičiai išvyko. Daugiausiai apie 30 vaikų. Buvo išvykusių, bet tikrai nedaug“, – teigė koordinatorė.

Pasak G.Botyriūtės-Skiotienės, sprendimas organizuoti privalomą ugdymą migrantų atžaloms itin reikšmingai pagerino jų emocinę būseną.

„Tu išeini į kitą aplinką, bendrauji su mokytojais, organizuojamos veiklos – tu tiesiog užsimiršti, kad esi čia kažkur aptvertas, uždarytas, negali išeiti. Tos pamokos jiems tiesiog yra kaip savotiškas atitrūkimas nuo visos situacijos, psichologinės būklės pagerinimas.

Vaikai labai džiaugiasi ir laukia pamokų, puikiai jas lanko – užsiėmimų lankomumas yra iki 90 procentų, o tai rodo, kad judame gera linkme“, – sakė migrantų vaikų mokymo koordinatorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad lietuvių kalbos ir integruotų temų migrantų vaikai mokysis iki gegužės 22 dienos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.