Ateities mokytojų forumas: nuo prestižo grąžinimo mokytojo profesijai iki jaunimo paruošimo karjerai

Kovo pabaigoje Vilniuje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ pirmą kartą Lietuvoje vyks „Ateities mokytojų forumas“, skirtas visai Lietuvos švietimo bendruomenei. O po aktyvios tobulėjimo dienos už pasišventimą ir sunkų darbą švietimo bendruomenei bus dovanojamas padėkos koncertas.

V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 21, 2022, 11:26 AM

„Idėją apie tokį forumą padiktavo patys mokytojai, susitikimų metų išsakę savo lūkesčius dėl to, kokio renginio tikėtųsi ir kokiomis temomis jiems dabar ypač aktualu diskutuoti“, – sako forumo idėjos sumanytoja ir organizatorė, „Spotiself“ strateginės plėtros vadovė, švietimo entuziastė, mentorė, Lietuvos mokytojams sukūrusi specialią mokymų programą, Akvilė Alauskaitė.

– 2021 m. rudenį išsikėlėte tikslą – prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo didinimo, sukūrėte mokytojų tobulėjimo programą, kurią pritaikė daugiau nei 1000 mokytojų. Papasakokite plačiau apie savo tikslus ir šią programą?

– Siekdami kelti mokytojo profesijos prestižą, drauge su su partneriais, darbdaviais, žinomais Lietuvos švietimo atstovais sukūrėme nemokamą specialią programą. Jos tikslas – padėti mokytojams tapti šiuolaikiškiems, lengviau randantiems kontaktą ir ryšį su mokiniais.

Ši mokymų programa kurta pasitelkus holistinį požiūrį į mokytoją, stengiantis visapusiškai praturtinti mokytojo asmenybę, siekiant suteikti tokių žinių ir kompetencijų, kurios jiems ypač reikalingos šiuo nelengvu pandemijos laikotarpiu. Programą sudaro ne tik konkrečios kompiuterinio raštingumo temos, bet ir daug temų, skirtų jų asmenybės tobulėjimui, dvasiniam augimui bei emocinio intelekto lavinimui.

Tikimės, kad ši programa ir naujausios žinios pasieks mokytojus net ir tolimiausiuose regionuose. O šiuo metu galime pasidžiaugti, kad programoje jau dalyvavo daugiau nei 1000 mokytojų iš visos Lietuvos ir jų atsiliepimai bei grįžtamasis ryšys motyvuoja dar daugiau stengtis ir kurti.

– Kokių konkrečiai atsiliepimų sulaukiate iš mokytojų po mokymų programos?

– Šiuo metu rinkoje siūloma daug įvairių kursų, tačiau daugelis jų orientuoti į dalykinių kompetencijų ugdymą, pavyzdžiui, apie tai, kaip naudotis „Microsoft Teams“ programa, „Zoom“ platforma, taip pat galima rasti ir viešo kalbėjimo, streso valdymo bei kitų mokymų. Tačiau jie yra pavieniai, skirtingų lygių, juos organizuoja labai įvairūs tiekėjai.

Mes pastebėjome, kad mokytojams reikia labai specifinių ir šiuo laikotarpiu svarbių ir jų bei mokinių poreikius atitinkančių mokymų, pavyzdžiui, apie naujų ugdymo metodų taikymą pamokose, vaikų įtraukimą į pamokas, jų motyvavimą ir įgalinimą dirbti nuotolinių pamokų metu. Nuotolinio mokymo metu mokytojai ieško, kaip video pamokas padaryti gyvesnėmis ir patrauklesnėmis. Mokytojai nori praktinių mokymų, kurie apimtų naujausių įrankių taikymą, pvz. mūsų programoje yra istorijų pasakojimo (angl. Storytelling) mokymų dalis.

Šį ir kitus metodus mokytojai gali iš karto pradėti taikyti pamokų metu. Mokytojams svarbu ne tik išmanyti dalyką, bet ir tobulėti dvasiškai, ugdyti savo emocinį intelektą. Didelis dėmesys skiriamas savęs pažinimui ir karjeros ugdymui. Į mokytojų ugdymo programą mes įtraukėme susitikimus su šių dienų jaunimo nuomonės formuotojais tam, kad mokytojai juos pažintų ir taip galėtų priartėti prie savo mokinių, geriau juos suprastų.

– Kovo 31 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ organizuosite „Ateities mokytojų forumą“. Kuo bus ypatingas šis renginys?

– Pirmą kartą organizuojame tokio masto forumą, skirtą visai Lietuvos švietimo bendruomenei. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje po šio tobulėjimo renginio šiai bendruomenei už pasišventimą ir sunkų darbą dovanosime padėkos koncertą. Idėją apie forumą mokytojams padiktavo patys mokytojai – susitikimų metų jie išsakė savo lūkesčius, kokio renginio tikėtųsi ir kokiomis temomis būtų aktualu diskutuoti.

Jiems aktualus ateities švietimas, rūpi, koks turėtų būti mokytojų darbas artimiausiu metu. Mokytojams neramu, kas jų laukia, kaip toliau reikės dirbti: gyvai ar nuotoliniu būdu, kaip padaryti nuotolinį mokymąsi įtraukiantį ir patrauklų mokiniams. Didelis dėmesys bus skiriamas profesinio orientavimo sistemai ir jos įgyvendinimui nuo šių metų rudens. Taip pat kalbėsime apie šiuolaikinius edukacinių technologijų sprendinius ir juos pristatysime mokytojams.

Į šiuos ir kitus klausimus renginio metu atsakys geriausi savo sričių ekspertai. Forume taip pat bus daug diskutuojama apie ateities mokytojo kompetencijas, profesijos prestižą, bus kalbama ir apie mokytojų bei mokinių karjeros klausimus, iškylančius mokykloje.

Kokių dar staigmenų mokytojai ir jaunimas gali tikėtis kovo 31 dieną vyksiančiame renginyje?

– Esame vieni iš pagrindinių švietimo ir inovacijų parodos „Mokykla 2022“ partnerių, į „Ateities mokytojų forumo“ programą pakvietėme daug įdomių ir žymių žmonių, kurie pasidalins savo patirtimi, pristatys savo įkurtus edtech startuolius. F

orume dalyvaus Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Lietuvos Karjeros specialistų asociacijos direktorė Daiva Šilienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vadovė prof. dr. Lina Kaminskienė, „EdTech Lithuania“ bendruomenės vadovas Šarūnas Dignaitis, socialinių tinklų žvaigždė, radijo laidų vedėjas, išgarsėjęs dėl savo „YouTube“ kanalo Paul de Miko, „Digiklasė“ įkūrėjai Mantas Stonkus ir Silvestras Stonkus, muzikantas, dailininkas, televizijos projektų ir laidų prodiuseris Saulius Urbonavičius (Samas). Forumą ves „Spotiself“ kūrybos vadovas Dovydas Laukys.

Programoje taip pat numatyta jaunųjų influencerių diskusija „Kodėl mokykloje yra svarbu ugdymas karjerai?“. Šie ir kiti pranešėjai sukurs tikrą tobulėjimo dieną švietimo bendruomenės nariams, o forumą vainikuos padėkos koncertas.

– Papasakokite plačiau, kas yra „Spotiself“?

– „Spotiself“ – tai EdTech srities startuolis, siekiantis formuoti savęs pažinimo kultūrą, kurti aktyvią bendruomenę ir atnešti į ugdymo įstaigas sistemiškas savęs pažinimo priemones. Mūsų misija yra padėti žmonėms surasti savo pašaukimą ir įkvėpti drąsos sekti juo. Naujai pažvelgti į įprastą profesinio orientavimo įrankį – testą mus paskatino kokybiškų testų trūkumas Lietuvoje.

Pastebėjome, kad dauguma profesinio orientavimo testų, kuriuos galima rasti internete lietuvių kalba – trumpi, neinformatyvūs, dažniausiai stokoja mokslinio pagrįstumo. Be to, tokie testai jaunimui dažniau pateikiami kaip pramoga nei rimta analitinė priemonė. O moksliniais tyrimais pagrįsti testai yra patikimi ir jų atsakymais galima pasikliauti planuojant savo karjerą.

Būtent todėl „Spotiself“ nuo pat pradžių kėlė reikalavimą moksliniam pagrįstumui. Vilniaus universiteto mokslininkai ne tik sukūrė „Spotiself“ testo klausimyną bei užduotis, bet ir įvertino jų patikimumą. Svarbu tai, kad „Spotiself“ testą sudaro 3 kertinės dalys – įvertinami žmogaus pažintiniai gebėjimai, asmenybės bruožai bei profesiniai interesai. Rezultatai pateikiami sujungiant visas šias sritis ir leidžiant testo dalyviui pamatyti, kuriose srityse jis yra stipriausias, kokie asmenybės bruožai jam būdingiausi ir į kokias profesines sritis jis labiausiai linkęs.

Pasirinktas profesijas galima įvertinti pagal kiekvienam individualiai svarbius kriterijus. Tačiau labai svarbu yra ir paties asmens vertinimas pagal jo suvokiamus kriterijus. Tam gali puikiai tikti karjeros lūkesčių skaičiuoklė, kurią taip pat sukūrė „Spotiself“.

Pasirinktas profesijas galima įvertinti pagal kiekvienam individualiai svarbius kriterijus – taip gaunamas matematinis įvertinimas, kuri profesija yra prioritetinė pagal asmens kriterijus. Šis sprendimų priėmimo modelis integruoja skirtingus asmens tikslus ir sprendimo ypatumus sudėtingose sprendimo priėmimo situacijose.

„Spotiself“ platformoje netrukus bus galima rasti ir profesionalių karjeros specialistų konsultacijas, įgalinančias jauną žmogų veikti neapibrėžtumo sąlygomis, skatinančias jo motyvaciją, sąmoningumą, asmeninę atsakomybę planuojant savo karjerą.

– Kaip galima panaudoti gautus testo rezultatus?

– „Spotiself“ atlikto testo rezultatai gali būti naudingi klasės auklėtojams arba mokyklų karjeros specialistams pokalbiuose su mokinių tėvais: atlikus testą, galima pateikti labai konkrečią ir koncentruotą informaciją apie vaiką, jo gebėjimus, intelektą, polinkius. Šie duomenys apie vaiką gali paskatinti tėvus ar globėjus vaikui tikslingai parinkti ir būrelius, neformaliojo ugdymo veiklas, nukreipti tinkama linkme bei tobulinti jo talentus.

Pavyzdžiui, jei tėvai mato vaiką kaip būsimą komunikacijos specialistą, tačiau testo rezultatai rodo, kad šiandien jam dar trūksta tam tikrų gebėjimų, tėvai gali parinkti tokius būrelius, kuriuose bus ugdomos konkrečios trūkstamos kompetencijos ir įgūdžiai. Gauta informacija yra tyrimais pagrįsta ir paruošta konstruktyviam pokalbiui su tėvais. Ši programa įgalina visas suinteresuotas šalis – vaiką, mokyklą ir tėvus – dalyvauti profesiniame orientavime.

Žinoma didžiausia nauda yra jaunuoliui, kuris naudojasi „Spotiself“ sukurtais įrankiais ir atranda savo stipriąsias puses su interaktyviu asmenybės ir karjeros testu, o taip pat konsultuojasi su specialistais, kurie padeda geriau pažinti save ir susidaryti tobulėjimo planą. Tai – puiki platforma moksleiviams ir studentams renkantis savo profesiją, ruošiant ir renkantis tolimesnes studijas.

– Kokio amžiaus jaunuoliams skirta ši programėlė?

– Nors „Spotiself“ priemonės gali būti naudingos bet kurio amžiaus žmogui, pirmiausia jos pritaikytos jaunimui nuo 16 metų. O pats testas už inovatyvų dizainą, žaidimizaciją bei 3D modeliavimą yra pripažintas žaidimų kūrėjų. Šiuo metu vis dar vyksta programėlės plėtra: kuriame pažintinį testą ir jaunesnei nei 16 metų auditorijai. Be to ateityje platformoje bus galima leistis į patyrimo, eksperimentavimo kelionę, kurioje jaunas žmogus susipažins su darbdaviu, ateities kompetencijomis, galės atrasti savitą požiūrį į save kaip į profesionalą.

Mūsų siekis – vesti žmogų per sistemingą ir nuoseklų procesą pasitelkiant žaidimizacijos sprendimus, įtraukiant profesionalius karjeros konsultantus, leidžiant įsigilinti į savo asmenybės bruožus, prigimtinius gebėjimus, profesinius interesus.

Praėjęs šį ciklą, jaunuolis gali jaustis žymiai tvirčiau rinkdamasis profesiją. O studijuojantis ar jau dirbantis asmuo gali pasitikrinti, ar tinkamai pasirinko profesiją.

– Testuodami sukurtus produktus iš arti susipažinote su jaunimu. Koks tas šiuolaikinis jaunimas, kokius tikslus jis sau kelia, kokią įtaką jų pasirinkimams daro tėvai, aplinka?

– Aš jaučiu, kad abiturientai vis dar yra spaudžiami tėvų ir aplinkinių tik baigę mokyklą iš karto siekti aukštojo mokslo. Mūsų šalyje dar nėra prigijusi praktika po mokyklos daryti metų pertrauką nuo mokslo: keliauti, savanoriauti, pažinti būsimas profesijas. Mano nuomone, metų pertrauka yra labai naudinga.

Linkėčiau visiems jaunuoliams pailsėti, gerai pagalvoti, o tik tada tęsti mokslus. Gal žmogus per laisvus metus pradės dirbti ir sukaups žinių bei patirties kapitalą savo būsimam verslui, o gal užsidirbs pinigų savo svajonių studijoms? Jaunuoliai į aukštąją mokyklą studijuoti ateina labai sutrikę.

Iš vienos pusės, jie atviri patirtims, iš kitos – jų pasaulio ir aplinkos suvokimas efemeriškas, nestabilus. Studijuodami pirmuose kursuose jie galvoja, kad studijos atvers jiems visas duris darbo rinkoje, o darbdaviai lauks jų ir be patirties, be įgūdžių mokės 1500 Eur mėnesinį atlyginimą. Bet taip nėra. Jaunimas susiduria su skaudžia realybe ir nuleidžia rankas.

Šiuo metu turime dviprasmišką situaciją darbo rinkoje: daug jaunuolių, ieškančių darbo, ir daug darbdavių, nerandančių tinkamų darbuotojų. Todėl sprendimas netgi šioje situacijoje gali būti profesionali pagalba galvojant apie ateitį ir studijas, kuo tiksliau parenkant studijų kryptį ar profesiją.

– Gal šiuolaikinė karta suvokia savo, kaip specialisto vertę ir nesileidžia engiami darbdavių? Daugybė verslininkų sukūrė verslus išnaudodami žmones ir mokėdami jiems minimalų atlygį. Gal dabartinis jaunimas padės tam tašką ir įmonės bus priverstos adekvačiai dalintis pelnu su ten dirbančiais žmonėmis? Ar vis tik jaunuoliai pervertina save ir savo galimybes?

– Čia, matyt, amžina dilema. Dalis jaunuolių neturi kompetencijų bei gebėjimų arba pasirinko netinkamas studijas ir dabar yra bedarbių sąrašuose. Iš kitos pusės, darbdaviai žiūri į jaunimą kaip į pigią darbo jėgą, nes jaunimas neturi darbo patirties. Šios dvi pusės neranda sinergijos ir dėl to, kad darbdavys neranda tinkamo priėjimo prie mokinių ir studentų auditorijos.

Nėra sukurtos ekosistemos, kuri padėtų darbdaviui ir būsimam darbuotojui bendrauti ir bendradarbiauti nuo ankstyvos jaunystės. Tenka girdėti gerų pavyzdžių iš privačių bendrojo lavinimo mokyklų, kurios į ugdymo procesą įtraukia ir darbdavius. Šios mokyklos turi karjeros mentorius ir penktokai jau yra supažindinami su darbdaviais.

Ilgą laiką buvo gajus stereotipas, kad IT technologijos netinka merginoms. Ir merginos, net ir turėdamos puikius matematinius gebėjimus, sistemišką bei loginį mąstymą, nedrįsdavo stoti į IT disciplinas, vietoje to pasirinkdavo ekonomiką, finansus ar apskaitą. Priartindami darbdavius prie moksleivių turime naikinti panašius stereotipus.

Edukacijos srityje po kelerių metų mes turėsime virtualios realybės akinius ir programas, leisiančias iš arti pažinti skirtingas profesijas. Vaikas, išsprendęs testą ir gavęs rezultatus, pagal savo profesinius polinkius galės pažiūrėti ir interaktyvų filmą apie pasirinktą profesiją bei virtualiai padirbėti pagal tą specialybę. Pavyzdžiui, jei programa jam siūlo mediko profesiją, jis, patekęs į virtualią realybę, galės gydyti ligonius, atlikti ligonių priežiūros darbą.

– Bendradarbiaujate su įvairiais darbdaviais, mokyklomis, ar Lietuvoje darbdaviai jau pradeda medžioti talentingus abiturientus, orientuodamiesi į tam tikras aukštąsias mokyklas ir žadėdami jiems stipendijas?

– Taip, galime pasidžiaugti, kad jau ir Lietuvoje dalis įmonių atkreipia dėmesį į gerai besimokančius jaunuolius, skiria jiems stipendijas, sudaro galimybes susipažinti su būsimomis profesijomis, investuoja ir skiria laiko dirbdami su jaunimo auditorija. Viena tokių įmonių – IT rinkoje veikianti „Blue Bridge“, kuri ir investavo į startuolio „Spotiself“ sukūrimą.

Tai yra puikus socialinės atsakomybės pavyzdys, kai įmonė, suprasdama talentų poreikį dabar ir ateityje, kuria sprendimus, kurie padeda jaunuoliams priimti teisingus pasirinkimus. „Spotiself“ komanda tiki, kad padedant jaunuoliams pažinti save, galima išspręsti problemą, susijusią su netinkamu profesijos pasirinkimu.

Ši platforma gali padėti išvengti didžiulio streso, kai reikia rinktis profesiją. „Spotiself“ sistema yra skirta jaunuoliams, norintiems tobulėti ir atsakingai planuoti savo karjeros kelią. Pirma to stotelė – mūsų sukurtas savęs pažinimo ir gebėjimų testas, kuomet galima profesionaliai įvertinti savo savybes, pažintinius gebėjimus, asmenybės tipą ir profesinį potencialą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.