Nuo struktūrinių pokyčių praėjus daugiau nei 3 metams valstybinio audito ataskaitoje „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas“ pateiktas vertinimas, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje yra daug veikėjų, kurių funkcijos ir atsakomybės nėra visiškai aiškios, vis dar išlieka aktualus.
Siekiant išgryninti aukštųjų mokyklų pedagogų rengimo centrų vaidmenį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, 2021 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinė švietimo agentūra užsakė tyrimą Aukštųjų mokyklų, vykdančių pedagogų rengimo programas, galimybių ir vaidmens užtikrinant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybę, kurį atliko Smart Continent LT, UAB.
Tyrimo metu buvo analizuota, kaip Lietuvoje ir užsienio šalyse (Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Airijoje) reglamentuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas (toliau – PKT), nustatomi PKT poreikiai, kas ir kaip atlieka PKT stebėseną bei užtikrina PKT paslaugų kokybę, kokios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje dalyvaujančių subjektų atsakomybės, funkcijos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo principai.
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir analizuotose užsienio šalyse, išskyrus Suomiją, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas reglamentuojamas nacionaliniais teisės aktais. Lietuvos teisės aktuose numatyta pedagogų teisė ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Kitose analizuotose šalyse konkreti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo trukmė nėra numatyta, tačiau Suomijoje, priklausomai nuo vietos valdžios požiūrio, pagal atitinkamus įstatus ir kolektyvines sutartis mokytojai 1–5 dienas per metus privalo dalyvauti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklose.
Visose analizuotose šalyse finansavimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiria už švietimą atsakingos ministerijos, tačiau kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjai lėšas veiklai vykdyti gali gauti skirtingais būdais. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Airijoje lėšas pedagogų kvalifikacijos veikloms paskirsto mokyklos pagal iškeltus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Estijoje paslaugų teikėjams, kurie vykdo nacionalinius prioritetus atitinkančias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, lėšas skiria atsakinga ministerija. Nyderlanduose pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjai lėšas gauna iš mokyklų, kurios renkasi jų teikiamus mokymus, arba iš atsakingos ministerijos. Suomijoje paslaugų teikėjai finansuojami projektiniu principu teikiant paraiškas.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių nustatymas dažniausiai atliekamas keliais lygmenimis: nacionaliniu, vietos (savivaldos ir mokyklos), pedagogų. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į poreikius, rengia bei vykdo įvairias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, kursus, mokymus, seminarus, kūrybines dirbtuves, mokslinių tyrimų ir plėtros projektus.
Analizuotose šalyse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos išorinė stebėsena skiriasi: Lietuvoje ir Estijoje stebėseną atlieka už švietimą atsakingos ministerijos kartu su pavaldžiomis institucijomis, Suomijoje ir Airijoje išorinę stebėseną atlieka nepriklausomos institucijos, Nyderlanduose stebėsenai naudojamas mokytojų registras, kuriame mokytojai pildo informaciją apie savo kvalifikaciją ir profesinio tobulėjimo veiklas.
Vidinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos stebėsena daugiausia atliekama renkant pedagogų atsiliepimus apie kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Nustatyta, kad Airijoje, palyginti su kitomis analizuotomis šalimis, geriausiai išplėtota vidinės stebėsenos sistema: pedagogams siūlomi įvairūs būdai įvertinti savo patirtis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklose bei planuoti šių veiklų pasirinkimą, siekiant užtikrinti įgytos patirties poveikį profesiniam augimui.
Visose analizuotose šalyse paslaugų teikėjai atsako už savo teikiamų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę. Vertinant nagrinėtas šalis, Airijoje vykdoma griežčiausia kontrolė – nepriklausoma institucija (Mokymo taryba) vertina ir akredituoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas.
Lyginant Lietuvos aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų vaidmenį nustatyta, kad Lietuvos aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai atliekamų funkcijų gausa išsiskiria kitų šalių kontekste.
Pavyzdžiui, Airijoje aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai atsakingi tik už pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklų rengimą ir vykdymą bei užtikrina šių paslaugų kokybę. Estijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai be pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklų rengimo, vykdymo ir šių paslaugų kokybės užtikrinimo dar atlieka ir pedagogų kvalifikacijos poreikių vertinimą arba bendradarbiauja nustatant šiuos poreikius. Lietuvoje aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai be minėtųjų funkcijų pagal poreikį vykdo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną.
Lyginant Lietuvos aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų ir kitų Lietuvoje veikiančių subjektų, vykdančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, vaidmenis, takoskyra nenustatyta –funkcijos nesiskiria, tačiau skiriasi šių funkcijų mastai – pvz., aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai orientuojasi į ilgalaikes (40 ir daugiau val.) pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, kiti teikėjai siūlo ir trumpesnes pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas.
Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų pagrindinis vaidmuo – rengti pedagogus ir kurti bei skleisti inovacijas, šioms įstaigoms siūloma deleguoti tokias funkcijas:
· dalyvauti nustatant nacionalinius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;
· dalyvauti akredituojant kitų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų programas;
· rengti ir vykdyti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas (siūloma, kad šią funkciją galėtų vykdyti tik aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai arba ir kiti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjai, tačiau jie privalėtų bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis / pedagogų rengimo centrais).
Be naujų funkcijų, siūlomų aukštosioms mokykloms / pedagogų rengimo centrams, tyrimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos visai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemai:
- vykdant komunikaciją apie dalyvavimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklose siūloma labiau akcentuoti šių veiklų naudą pedagogams ir mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui;
- aukštosioms mokykloms / pedagogų rengimo centrams rekomenduojama peržiūrėti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklų kainodarą;
- nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą siūloma tiesiogiai finansuoti valstybės lėšomis;
- skatinti tarpinstitucinį dalijimąsi informacija apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;
- į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių vertinimą įtraukti mokinių rezultatų vertinimą;
- atnaujinti pedagogų registrą ir atverti kompetencijų poreikių skiltį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjams;
- skatinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų bendraautorystę;
- stiprinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimą ir akreditavimą bei nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės užtikrinimo stebėseną;
- akredituotas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas prilyginti kreditams;
- atliekant stebėseną vertinti ne tik rezultatus, bet ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklų poveikį.
Šie pokyčiai sudarytų palankesnes sąlygas geriau atliepti mokytojų poreikius bei prisidėtų prie tikslingo švietimo praktikos tobulinimo.
