Taip pat siūloma jiems nustatyti tokius pačius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir darbo krūvio sandarą, kokie yra taikomi meninio ugdymo mokytojams.
Tai numatantį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo priedo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narės Vilija Targamadzė ir Laima Nagienė.
Jų teigimu, šiuo metu nesant teisinio pagrindo, švietimo įstaigų vadovai susiduria su problemomis, susijusiomis su fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, įdarbinimu, jų darbo apmokėjimu.
Projektą inicijavusi Seimo narė prof. habil. dr. V. Targamadzė mano, kad fizinio ugdymo mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaidmuo turėtų būti toks pats svarbus kaip ir meninio ugdymo mokytojo. Jos teigimu, tinkamai parengtas pedagogas, turintis anatomijos, fiziologijos, biomechanikos žinių bei išmanantis vaikų amžiaus ypatumus, gali planuoti ir organizuoti vaikų sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą.
Pasak jos, Lietuvos savivaldybių patirtis ir praktika parodė, kad ikimokyklinėse įstaigose jau dirbantys fizinio ugdymo mokytojai prisideda prie vaikų fizinio aktyvumo didinimo, judėjimo įgūdžių lavinimo. „Tačiau nesant teisinio pagrindo skirtingose savivaldybėse šiems pedagogams priskiriamos skirtingos pareigybės: neformaliojo ugdymo mokytojo, judesio korekcijos mokytojo, meninio ugdymo mokytojo“, – pastebima dokumento aiškinamajame rašte.
Valstybinio audito 2019 m. gruodžio 2 d. ataskaitoje „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“ atkreipiamas dėmesys, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos fizinio ugdymo problemas sieja ne tik su menka fizinio ugdymo infrastruktūra, bet šio ugdymo specialisto nebuvimu – 50,6 proc. ikimokyklinio ugdymo programą vykdančių įstaigų jų neturi.
Šioje ataskaitoje pateikiama rekomendacija savivaldybėms, kad jos turėtų užtikrinti fizinį aktyvumą ugdymo įstaigose ir skatinti jas rūpintis fiziniam aktyvumui bei darbo ir poilsio režimui tinkama infrastruktūra ir priemonėmis.
„Audito ataskaitoje pažymima, kad, analizuodami kaštus ir tikėtiną naudą, nustatyta, kad atsiperkamumas būtų investuojant į 3–11 m. vaikus. Tai leistų sutaupyti 58,8 mln. Eur PSDF ir „Sodros“ išlaidų bei gauti sveikų žmonių sukuriamą pridėtinę vertę. Auditorių skaičiavimu, investavus į šio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimą 1 Eur grąža būtų 1,3 Eur. Ši apskaičiuota grąža būtų tada, jei vykdomos prevencinės priemonės būtų rezultatyvios“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo Seimo narės V. Targamadzė ir L. Nagienė.
Jų nuomone, priėmus įstatymo pakeitimą, papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nereikės.
„Kaip rodo savivaldybių praktika, minėtos darbo vietos kai kuriose savivaldybėse jau yra sukurtos, lėšos darbui apmokėti iš savivaldybių biudžetų paskirtos. Tiesiog šiuo metu naudojami pareigybių pavadinimai neatitinka realiai atliekamo darbo“, – sako projektą įregistravusios Seimo narės.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal vietos savivaldos įstatymą, ikimokyklinis ugdymas, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, savivaldybėms bus leista pačioms spręsti dėl fizinio ugdymo mokytojo pareigybės (etatų) steigimo.
Šiuo metu Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatyme nėra apibrėžti fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir darbo krūvis.
