Jau mokosi kartu su ukrainiečių vaikais
Vilniaus „Ateities“ mokyklos vadovė Liudmila Kobrina aiškino, kad šiuo metu situacija mokykloje – pakankamai sudėtinga, tačiau ne dėl bendravimo, o dėl vyraujančių nuotaikų.
„Mūsų vaikai rusakalbiai, bet jie vis tiek yra Lietuvos, mūsų piliečiai, tai problemų nėra nei tarp mokinių, nei tarp mokytojų. Jau 8-erius metus pas mus mokosi ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, tai atmosfera draugiška. Bet visi išgyvename dėl situacijos“, – pasakojo L.Kobrina.
Ji pridūrė, jog mokyklos administracija stengiasi aiškiai komunikuoti su vaikų tėvais, dalintis patarimais, kaip šiuo sunkiu periodu nuraminti vaikus.
„Vaikai yra vaikai. Aišku, kad jie yra prieš karą ir už taiką. Mūsų mokykloje per visą šitą laikotarpį dar nebuvo atvejų, kad vaikai iš šeimos atsineštų kokių nors prorusiškų idėjų. Mes nuolat dirbame su tėvais, gauname informacijos ir iš psichologų, iš savivaldybės, siunčiame laiškus, kaip su vaikais kalbėtis apie karą, kaip elgtis, tai kol kas problemų nėra“, – pažymėjo „Ateities“ mokyklos direktorė.
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos vadovė Asta Marinaitė teigė neapykantos apraiškų ugdymo įstaigoje kol kas taip pat nepastebėjusi.
„Didžioji dalis šeimų pas mus yra mišrios, ir tai, kad jie turi mokymąsi rusų kalba, jų rusais nepadaro. Tikrai mūsų mokykloje ypatingų pokyčių mokytojai ir mes patys šiuo metu nepastebime.
Pas mus jau anksčiau atvykdavo mokinių iš Baltarusijos, iš Ukrainos, tai mes tokių patirčių jau esame turėję, ir dabar visiškai ramiai, kažkokių specialių priemonių mums nėra poreikio taikyti“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Marinaitė.
Paklausta, ar nepastebi mokykloje ir kitokių, prorusiškų pažiūrų skleidimo, mokyklos direktorė svarstė, kad agresoriaus palaikytojų gali būti bet kurioje mokykloje.
„Galėčiau tik pamąstyti, kad tokių šeimų yra nepriklausomai nuo mokykloje dėstomos kalbos. Atvirai niekas nedeklaruoja savo pažiūrų, niekas neskleidžia, kad yra prijaučiantys agresorei valstybei, ir kažkokių pastebėjimų, kad mokiniai kalbėtųsi, irgi nesu gavusi per paskutines dvi savaites.
Mes gyvename įprastą gyvenimą, turime penkis mokinius iš Ukrainos, iš Baltarusijos irgi sulaukėme norinčių, tai kol kas tikrai viskas gerai, stengiamės tą ramybę išlaikyti“, – teigė A.Marinaitė.
Stabilumu džiaugiasi ir vienos iš uostamiesčio rusakalbių mokyklų direktorė.
„Pas mus nėra jokių riaušių, neapykantų, visas ugdymo procesas vyksta ramiai. Priimame mokinių iš Ukrainos, suteikiame jiems visokeriopą pagalbą, ir jokios neigiamos atmosferos mes nematome. Tikimės, kad jokių neigiamų dalykų nebus ir toliau“, – sakė Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos direktorė Irina Fiodorova.
Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje moksleiviai mokosi ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Šios mokyklos vadovė Irina Ignatavičienė neatmetė tikimybės, kad dalyje šalies mokyklų tam tikrų incidentų prieš rusakalbius moksleivius kilti gali, tačiau tikino, kad bent šioje gimnazijoje jokių su tuo susijusių problemų nėra.
„Turime nemažai užsieniečių iš įvairiausių šalių – ir iš Rusijos, ir iš Ukrainos, ir tarp mūsų mokinių jokios neapykantos nėra. Kažkas tokią mintį viešojoje erdvėje įmetė, aš viską pati matau, skaitau portalus, bet tokių dalykų mes savo mokykloje nepastebėjome. Kai kuriose mokyklose gal ir pasitaiko, bet pas mus tikrai ne“, – pabrėžė I.Ignatavičienė.
Paklausta, ar mokykla stengiasi papildomai komunikuoti apie įvykius Ukrainoje, ji pridūrė, jog šiuo metu svarbiausia yra išlaikyti emocinį stabilumą.
„Mokiniai puikiai skaito visą informaciją iš įvairiausių portalų, jau ten viskas tik apie karą. Dar papildomai kalbėti apie karą – tiek, kiek nutariame, tiek kalbame, bet specialiai eskaluoti šitą temą, mes neeskaluojam, nes ir taip žmonės emociškai palaužti. Apie taiką reikia komunikuoti“, – sakė I.Ignatavičienė.
Incidentų nefiksuoja ir universitetuose
Panaši situacija matoma ir šalies aukštosiose mokyklose. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas aiškino, kad pavienių dezinformacijos atvejų tarp studentų universitetuose ir kolegijose pasitaiko, tačiau tai tikrai nėra opi problema.
„Be abejo, pavienių atvejų gali būti, ir turbūt natūralu, kad jų nutinka, bet vertinant visą kontekstą, kiek mes su universitetų savivaldų atstovais pasikalbėjome, viskas yra gerai.
Kai kurie galbūt savo tam tikras pažiūras šiek tiek ryškiau atskleidžia, jei palaiko Putino režimą, bet svarbu paminėti, kad reakcija yra adekvati“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Pasak LSS prezidento, natūralu, kad miestuose, kuriuose yra didesnė rusakalbių populiacija, nuotaikos gali būti šiek tiek kitokios, bet net ir ten neapykantos apraiškų tarp studentų nepastebima.
„Kadangi dėstytojai ir apskritai akademinė bendruomenė yra tikrai sąmoninga, patys savanoriauja, kitaip prisideda, vyksta tam tikros akcijos, mes ir savo ruožtu skatiname, kad aukštosios mokyklos skirtų tam dėmesį.
Į aukštąsias mokyklas ateina subrendę žmonės, kurių pažiūros jau susiformavusios, jie yra pilietiški, o jei ir atsiranda pavienių atvejų, tai ir reakcija į juos būna šiek tiek kitokia“, – teigė V.Kučinskas.
Neapykantos atvejų visgi pastebi
Visgi pozityviai šiuo klausimu nusiteikę ne visi. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Seime susitiko su rusų bendruomenės atstovais – po susitikimo ji aiškino, kad didelis rūpestis skirtas ir mokyklų klausimui, kuriose jau pastebima prieš rusakalbius moksleivius nukreiptos neapykantos apraiškų.
„Tai yra poreikis tam tikrų visuomeninių iniciatyvų koordinuojant tiek bendruomenes, tiek žymių žmonių ėjimą per mokyklas, žinios skleidimą, atsakymus į klausimus, galbūt baimių išsklaidymą. Kas dabar svarbu, kad mes išliktume vieningi, kad mūsų bendrapiliečiai – visiškai nesvarbu, kokios kilmės jie bebūtų, kokia kalba kalba kaip pirmąja kalba – kad jaustųsi patogiai ir komfortiškai Lietuvoje“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad Seimas šiaip problemai gali skirti dėmesio per pareiškimus, kalbėjimą, iniciatyvas, tad svarbus ne tik bendruomenės, bet ir politikų įsitraukimas.
„Labai svarbu užkardyti nepakantumo pavyzdžius. Kas yra svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad mūsų bendrapiliečiai rusakalbiai nesijautų kaltinami dėl kraugeriškų [Rusijos veiksmų], – sakė Seimo pirmininkė.
Nuo 2004-ųjų Lietuvoje gyvenantis emigrantas iš Rusijos, verslininkas Viktoras Voroncovas pažymėjo, jog nepakantumo lygis rusakalbių mokinių atžvilgiu šiuo metu ypač didelis, jis tvirtino girdėjęs, kad pasitaiko ir smurto atvejų.
„Labai daug bendrauju su mokiniais, ir jei pasakyčiau, ar yra negatyvo prieš Lietuvos rusus – mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokytojais, mokiniais, ir ten yra negatyvas. Mokyklose yra negatyvo prieš rusakalbius, jei tavo pavardė ar vardas yra rusiški“, – aiškino V.Voroncovas.
Ministerija ragina nepasiduoti kiršinimui
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai portalui lrytas.lt teigė, kad dėl tautinės nesantaikos apraiškų mokyklose ministerija skundų iki šiol negavo. Ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas pabrėžė, kad ŠMSM nuo pat karo Ukrainoje pradžios atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklose nebūtų kurstoma nesantaika.
Kovo 2 d. ministrė viešu laišku kreipėsi į Lietuvos mokyklas, prašydama nepasiduoti kiršinimui.
„Esame kupini emocijų, jas išgyvena ir suaugusieji, ir vaikai. Tai suprantama. Tačiau labai svarbu jų nenukreipti priešų savo kieme, mokykloje, klasėje paieškoms ir nekurti žodžių bei jausmų karo bendruomenių viduje. Neretai mūsų bendruomenės daugiatautės.
Svarbu suprasti ir garsiai pasakyti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra Putino karas. Mūsų kaimynai, kolegos ir bendraklasiai – kokios tautybės jie būtų – nėra kalti dėl agresoriaus veiksmų. Rusų kalba taip pat niekuo dėta, jos nereikia trinti iš mokyklų programų“, – sakoma laiške.
Taip pat prašoma mokyklų bendruomenėse išlaikyti pagarbius tarpusavio santykius, užtikrinti, kad nekiltų tautinės neapykantos apraiškų.
„Atsižvelgdama į mokyklų bendruomenių prašymus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su partneriais – Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija – parengė atvirų pamokų ciklą. Per atviras nuotolines pamokas mokiniai supažindinami su Ukrainos istorija, bendrais Lietuvos ir Ukrainos ryšiais, dabartine padėtimi.
Taip pat mokomi atpažinti dezinformaciją, atsakoma į mokiniams ir mokytojams rūpimus klausimus. Atviras pamokas vesti pakviesti mokslininkai, pedagogai, kariuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – teigiama ŠMSM atsakyme.
Mokykloms ministerija nusiuntė ir patarimus, kaip kalbėti su vaikais apie karą. Juos galima pamatyti ČIA.
