Politikų susitarimas dėl švietimo – pakibęs ant plauko: dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ įžvelgia ne vieną spragą

Rudenį pasirašytas susitarimas dėl švietimo politikos jau skaldo ir pačius politikus – opozicija pareiškė, kad iš susitarimo ketina pasitraukti. Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė įsitikinusi – „Tūkstantmečio mokyklos“, kurios ir kelia didžiausią dalies parlamentarų pasipiktinimą, atneš tikrai daugiau naudos nei žalos, o šiandien svarbu kalbėti apie kur kas didesnes švietimo problemas.

Mokykla<br>123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Mokykla.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt asociatyvi nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Norkienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Jurkevičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Jurkevičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė<br>M.Patašiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė<br>M.Patašiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Šiugždinienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 5, 2022, 6:18 AM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.​

Mato ne vieną spragą

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė svarstė, kad švietimo susitarimas buvo itin lauktas visų politinių partijų, tačiau reali situacija jį pasirašius opoziciją privertė suabejoti.

„Praėjusią rugsėjo 1-ąją visos partijos Seime vieningai pasirašėme nacionalinį švietimo susitarimą – jis ir mūsų buvo labai laukiamas, tikiuosi, ir kitų politinių partijų. Gaila, kad to mes dar nebuvome padarę prieš dvejus metus, nes to tikrai siekėme – deja, tuometinė opozicija nerado to sutarimo, bet praėjusį rugsėjį vis tik tas susitarimas gimė.

Žinoma, buvo daug ginčių, ir sudėjome tuos dalykus, dėl kurių mes iš tikrųjų galėjome susitarti, bet realybė pasirodė šiek tiek kitokia, ir dabartiniai valdančiųjų veiksmai šiek tiek prasilenkia su tame susitarime numatytomis nuostatomis. Apie tai mes vis bandome pasakyti“, – kalbėjo A.Norkienė.

Pasak valstietės, Vyriausybės įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklų“ programa šiandien prieštarauja vienam svarbiausių susitarimo punktų.

„Suprantame, kad tai yra Vyriausybės sprendimai ir jų atsakomybė. Susitarime yra vadinamasis 18 punktas apie savivaldybių savarankiškumą spręsti dėl savo mokyklų tinklo savivaldybėse, ir būtent ši programa pakankamai sumažina tą savarankiškumą. Mums kelia nuogąstavimų, kad tas punktas, dėl kurio mes visi sutarėme, suprasdami, kad savivaldybės, tapdamos savarankiškos, prisiima ir tą atsakomybę, iš jų tai yra atimama.

Gražiai kalbama, kad čia viskas yra gerai, bet iš viršaus nuleidžiamos tos pačios tinklo taisyklės, ir tos savivaldybės priverstos daryti truputį kitaip, nei jie norėtų tvarkytis tą mokyklų tinklą“, – aiškino A.Norkienė.

Jos manymu, dar viena nemaža problema yra ir susiformavusi bendravimo kultūra.

„Mes nebediskutuojame – tiesiog yra nukertama, kad yra tik taip, ir kitaip nieko nebus, ir visi labiau susikoncentravę į tą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, bet pats švietimo susitarimas tarsi yra paliktas, mes jo neperžiūrime“, – teigė Seimo narė.

Pasak Vilniaus Licėjaus vadovo Sauliaus Jurkevičiaus, akivaizdu, kad mažesnėse mokyklose mokymosi aplinka nėra tokia palanki, kaip tose ugdymo įstaigose, kurios išlaiko tam tikrą mokinių skaičių ir sąlygas.

„Jeigu yra iškeltas tikslas, jis yra siektinas. Yra valstybinių brandos egzaminų rezultatai, mažesnių mokyklų rezultatus irgi galima greitai pamatyti, pasižiūrėti. Savaime suprantama, kad mokyklos, kurios veikia visavertiškai, turi tam tikrą mokinių skaičių, jos sudaro kokybiškesnę mokymosi aplinką. Jei mes paliekame mažas mokyklas, tarsi idėjiškai pasmerkiame jas tam tikram prastesniam išsilavinimo lygiui.

Kitas dalykas – mane visada stebino neatsakingas valstybės pinigų naudojimas. Pinigus reikia investuoti būtent į aiškius kontekstus, kurie tikrai duotų tam tikrą rezultatą. Tai mes matome, kad mokiniai to kokybinio rezultato mažose mokyklose tikrai nepasiekė. Kitas dalykas – tai kainuoja lėšų, o tie važiavimai, ne dviejų ar trijų valandų, yra pakankamai greitai Lietuvoje pasiekiami tam tikri atstumai, ir greičiausiai reikia eiti tuo keliu, tinklo pertvarka. Aš manau, apie ją jau seniai kalbama, ir iš tiesų tiek mokyklų pagal gyventojų skaičių nei viena šalis sau neleidžia.

Iš esmės esame labai turtinga šalis, kuri gali neatsakingai elgtis su lėšomis, ir, idėjiškai kalbant, neatsakingai elgtis ir su mokiniais. Visgi puikiai matome, kad mokyklose, kur yra prideramas mokinių skaičius ir mokykloje, ir klasėje, formuojasi tam tikra kitokia mokymosi kultūra ir tie rezultatai atitinkamai yra prielaidos, kad rezultatai gerės“, – kalbėjo S.Jurkevičius.

Visgi problemos tame, kad mokyklos bus „stambinamos“, Vilniaus Licėjaus vadovas teigė nematantis.

„Jau seniai reikėjo tą daryti, ir savivaldybės čia greičiausiai žaidžia siaurus politinius interesus, galbūt dėl rinkėjų, gal šiaip kažko. Čia yra imitacinis procesas, kad yra kažkuo rūpinamasi, bet greičiausiai nei vaikų švietimu nesirūpinama, nei lėšomis – rūpinamasi tam tikru įvaizdžiu ir politiniais kontekstais“, – pridūrė jis.

Programoje dalyvaus didžioji dalis savivaldybių

Pasak S.Jurkevičiaus, matant akivaizdų mokytojų trūkumą, dalies mokyklų uždarymas dar kurį laiką spręstų ir šį klausimą.

„Mokytojai galbūt galėtų važiuoti ar atvykti mokyti ir į kitus miestus, ir čia nėra problema – medikai Lietuvoje važinėja ypatingai didelius atstumus, galėtų pavažinėti ir kai kurie mokytojai, kurie iš tiesų yra pasiruošę kokybiškai dirbti, nes yra trūkumas“, – kalbėjo Licėjaus direktorius.

A.Norkienė savo ruožtu teigė nemananti, kad tokie sprendimai sukurs geresnę ugdymo kokybę.

„Jeigu pažvelgtumėme atgal į mūsų švietimo istoriją, tikrai nemažai buvo mokyklų tinklo optimizavimų, bet mes iki šiol nesame patenkinti mokinių pasiekimais. Turbūt nėra tokių tyrimų ir įrodymų, kad mažesnėse mokyklose yra prastesnė mokymo kokybė.

Duomenys apie 100 balų valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus yra ir iš rajonų, ir iš mažų miestelių, ir tos mokyklos paruošia puikius abiturientus. <...> Aš manau, kad netgi mažesnėje mokykloje, jei mes kreiptume dėmesį į skaitmeninimą, IT diegimą, galima ir mažesnei mokyklai tą patį ugdymo turinį pateikti“, – svarstė LVŽS frakcijos seniūnė.

Paklausta, kas turėtų nutikti, kad opozicija iš susitarimo galiausiai nesitrauktų, ji pabrėžė kalbėjimosi svarbą.

„Prašome tą susitarimą truputį peržiūrėti, ir tą 18 punktą dėl savivaldybių savarankiškumo arba braukti, arba jį tiesiog peržiūrėti ir kitaip formuluoti, gal rastumėme tuos kompromisinius sąlyčio taškus“, – teigė A.Norkienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtino, kad dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vyko ypač daug diskusijų ir konsultacijų. Pasak jos, susitarimas dėl švietimo yra skirtas strateginiams švietimo klausimams, o ši programa jau yra realus įgyvendinamas projektas.

„Mes turime mokiniams užtikrinti pilną paslaugos paketą, taip pat ir pavežėjimą. Tai yra savarankiška savivaldos funkcija. Niekas mokyklų neuždaro, pirmiausia mes turime pasakyti kelis dalykus: pradiniame lygmenyje netgi sakome, kad gali būti jungtinės klasės – vaikai maži, turi būti kuo arčiau namų, todėl sakome, kad viskas yra tvarkoje. <...> Tačiau jei judame lyg aukštesnio lygmens, natūralu, čia yra tokia problema, kad man gėda apie ją ir kalbėti – aš buvau susitikusi su EBPO ekspertais ir neturėjau kur dėti akių, kad pas mus Lietuvoje dar yra 5-8 jungtinės klasės.

Jeigu iki šiandien savivaldybė nesusitvarkė šito klausimo ir vaikams nesuteikė vienodo ugdymo galimybė, mes galime tą leisti, ar ne?“, – kalbėjo ministrė.

Pasak J.Šiugždinienės, pasižiūrėjus į apibendrintus brandos egzaminų rezultatus, skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų skiriasi maždaug pusantro karto. Ji taip pat pridūrė, jog šiandien „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje apsisprendė dalyvauti jau 53 savivaldybės iš 60-ies.

„Suprantu, opozicija sako, kad mes juos kažkaip privertėme, bet programoje niekas neverčia dalyvauti, nes yra tam tikri reikalavimai, kuriuos taip pat mums kelia Europos Komisija, kuri dešimtmečius mums teikia įvairias rekomendacijas“, – teigė ministrė.

Pasak J.Šiugždinienės, ši programa palietė ir dar vieną skaudų klausimą – savivaldos savarankiškumą būtent švietimo srityje.

„Čia, man atrodo, po daugiau nei 30 metų nepriklausomybės tas klausimas nėra išspręstas. Tai kelia opozicija, ir mes sutinkame, kad tai yra problema, tai reikia išsispręsti. Nes mums nėra aišku, ką reiškia tas atsakomybių pasidalijimas“, – svarstė ji.

Pasak ministrės, šiandien turint labai mažas klases yra bent kelios labai didelės problemos.

„Mokyklos neišleidžia mokinių į profesinį ugdymą, neskatina, nes laiko mokinius mažose klasėse, kad gautų klasės krepšelį. Mes darome dvigubą blogį mokiniui, be to, kad mes jo neišleidžiame įgyti profesijos, mes jį laikome klasėje ir jis nebūtinai yra pasiruošęs gimnazijos ugdymo lygmeniui.

Kitas dalykas, ką mes matome, kad mokiniui yra labai svarbi aplinka. Mokinys didele dalimi mokosi iš kito mokinio, ir turime pripažinti, kad šiandien mūsų kaimiškose mažose gimnazijose dažniausiai yra mokiniai, kurie yra iš sudėtingesnės socialinės aplinkos, ir jiems labai svarbu tą aplinką pakeisti, kad jie pasitemptų. Jiems svarbu mokytis ten, kur mokiniai yra motyvuoti, kurie žino savo tikslus, ir jie mokosi vienas iš kito.

Man yra baisu klausyti kai kurių politikų, kurie sako, kad nereikia judinti tų gimnazijos klasių, nes jie vis tiek nestos į aukštąjį mokslą. Čia yra baisiausia, ką gali išgirsti, nes mes jau vaiką nurašome“, – kalbėjo ministrė.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.