Primename, jog šiemet abiturientai galėjo rinktis dvi samprotavimo bei dvi literatūrinio rašinio temas. Samprotavimo rašinio temos buvo tokios: „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ (Jonas Radvanas, Marcelijus Martinaitis) arba „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“ (Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas.) Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“ arba „Metų laikai literatūroje“.
Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai: Jurgis Savickis, Antanas Škėma ir Kristijonas Donelaitis, Bronius Krivickas – antrajai temai.
Pasak lietuvių kalbos mokytojos, šių metų egzamino rašinių temos nors ir savotiškos, tačiau pakankamai aiškios.
„Temos „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“ rekomenduojami autoriai (Šatrijos Ragana ir Vincas Mykolaitis-Putinas) visiškai sutapo su praėjusių metų temos apie tai, ką viešiname, o ką pasiliekame sau. Temos ganėtinai lengvos, nors mažiau įdomios nei praėjusių metų (pavyzdžiui, tema apie metų laikus yra tikrai šimtą kartų mokykloje aptarta, tradicinė, paprasta, bet kartu ir mažiau įdomi, standartinė, neatskleidžianti viso mokinių potencialo).
Ar prie temų pasiūlyti autoriai abiturientams padėjo jas atskleisti — labai individualu. Jeigu skaitei konkretų kūrinį, jį nagrinėjai, galbūt susižavėjai juo, turbūt pasiūlytasis kūrinys kilstelės rašinį aukštesnio įvertinimo link. Jei kūrinio mokinys nepamena, jei kūrinys nesužavėjo, buvo nuobodus, jei kūriniui konkretus mokytojas neskyrė pakankamai dėmesio, aišku, rekomendacija nepadės“, – aiškino mokytoja.
Pasak M.Inkrataitės, šaunu, kad kūriniai, pateikti prie temų, yra tik rekomenduotini, tačiau į juos tikrai nereikėtų numoti ranka.
„Vadinasi, abiturientas gali remtis bet kuriuo programiniu autoriumi. Tačiau negalime sakyti, kad rekomendacijos bevertės. Asmeniškai aš visada siūlau mokiniams atkreipti į jas dėmesį. Juk autoriai rekomenduojami specialistų, todėl mokiniui gali net padėti interpretuoti temą taip, kad gautų geresnį įvertinimą.
Prie šių metų temų rekomenduojami autoriai parinkti tikslingai, nors vienose temose aš, jei būčiau rašiusi egzaminą, autorius būčiau pasirinkusi kitus, o štai literatūrinio rašinio temoje apie užsienį be rekomenduojamų autorių turbūt ir nebuvo daug kitų kūrinių, kuriais būtų galima remtis (vis dėlto, lietuvių literatūros kanone kol kas mažai ir išeivių rašytojų, ir neišeivių rašytojų, kurių kūryboje būtų vaizduojamas užsienis)“, – komentavo „Alfa klasės“ mokytoja.
Jos teigimu, ir mokiniai, ir mokytojai kiekvienais metais paspėlioja, kokios rašinių temos lauks abiturientų, tad šiemet buvo tikimasi su karu ar laisve susijusių temų.
„Šį kartą su mokiniais spėjome, kad galimos smurto, prievartos, tautiškumo, laisvės temos. Aišku, kad mūsų spėjimams įtaką darė karas Ukrainoje, turbūt ir specialistams, rašiusiems temas. Tačiau temos iš temų sąrašo yra išrenkamos atsitiktinai, niekas jų iki egzamino pradžios nežino.
Turėjau nuojautą, kad bus rekomenduojama remtis Broniaus Krivicko kūryba, tačiau konkrečių temų atspėti nepavyko. Čia turbūt nepadėtų nei taro kortos, nei kiti burtai“, – svarstė M.Inkrataitė.
Visgi mokytoją nustebino, kad pačios temos šiemet – gana paprastos.
„Štai praėjusiais metais kilo daug panikos dėl žodžių vaizdinys ir paveikslas (tema „Tėvo vaizdinys literatūroje“). Šiais metais tokių nesusipratimų kilti neturėtų. Pirmoji samprotavimo rašinio tema leidžia mokiniams parodyti savo meistriškumą, gebėjimus, na, o visos kitos temos aiškiai nurodo rašinių kryptis. Gal tai ir palengvina egzaminą mokiniams, bet ar parodo gebėjimų lygį?
Mano mokiniai turbūt labiausiai jaudinosi dėl egzamino vykdymo tvarkos (juk tai pirmasis VBE) ir temų. Tema tiesiogiai daro įtaką mokinio įvertinimui, bet tikrai visko nenulemia. Dauguma mokinių džiaugėsi gautomis temomis, sakė, kad viskas pavyko puikiai. Minčių (kartu ir žodžių) niekas nepritrūko. Kaip iš tikrųjų sekėsi, sužinosime tada, kai darbai bus ištaisyti“, – kalbėjo „Alfa klasės“ mokytoja M.Inkrataitė.
Primename, kad trečiadienį abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, jį 175 centruose laikė 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų.
Brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.
Kandidatai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų.
Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikti du autoriai, tačiau jie – rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį gali rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasideda birželio 1 dieną ir baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.
Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
