Pasak psichologės, vieni vasarą pradeda mintimis apie atostogas, kiti – sustiprėjusiu nerimu dėl laukiančių egzaminų, tačiau stresą suvaldyti tikrai įmanoma.
„Stresą prieš egzaminus jaučia dauguma jiems besiruošiančių jaunuolių, tai yra visiškai natūralus jausmas tokiu metu. Vis dėlto, kartais stipri egzamino baimė gali pradėti trukdyti ir paveikti tiek savijautą, tiek egzamino rezultatus“, – pažymėjo specialistė.
A.Statkutė aiškino, kad nerimą dėl brandos egzaminų gali sumažinti ir labai paprasti dalykai – pavyzdžiui, informacijos pasikartojimas.
„Kartais kyla noras paneigti patarlę „Ko neprivalgei – neprilaižysi“, kai ypač stipriai ruošiamasi paskutinėmis naktimis. Ar tokia strategija duoda naudos ir ko dar galima imtis, jei nerimas prieš egzaminus pradeda trukdyti?
Pradėkime nuo pradžių – pasiruošimas tikrai gali būti svarbi dalis. Kartojimas ir mokymasis ne tik tvirtina žinias, tačiau taip pat gali padėti sumažinti nerimą. Vis dėlto, svarbu ne tik mokytis, bet ir žinoti, KAIP mokytis – susiplanuoti, kiek laiko per dieną skirti ruoštis egzaminams, pagalvoti, kaip suskirstyti egzaminų medžiagą į dalis, susiplanuoti pertraukėles ir skirti savo dienotvarkėje laiko poilsiui ir širdžiai maloniai veiklai“, – dėstė psichologė.
Specialistė taip pat akcentavo, kad geras pasiruošimas egzaminams neatsiejamas nuo kokybiško miego, fizinės veiklos ir tinkamos mitybos.
„Taip ne tik pasirūpinama savimi, bet ir sukuriama galimybė smegenims įsisąmoninti kartojamą medžiagą. Tad pasiruošimas labai svarbus, tačiau geras poilsis suderintas su pasikartojimu būtų geresnis pasirinkimas už „kalimą“ paskutinėmis naktimis.
Kai prieš akis daug pasiruošimo darbų, dažnai užmirštame pasidžiaugti tuo, ką jau esame pasiekę/nuveikę, o tai taip pat prisideda prie stipresnio jaučiamo nerimo. Tad kitas naudingas dalykas ruošiantis egzaminams būtų kiekvieną vakarą pasirašyti tris (ar daugiau) dalykus, kuriuos tą dieną pavyko pasiekti, ir pasidžiaugti jais. Matydami savo kasdienes sėkmes galime ramiau jaustis ir dėl to, kas dar laukia.
Be to, dažnai, kai jaučiame nerimą ir baimę, lengvai užmirštame, kad ir anksčiau esame buvę (ir išbuvę!) panašiose situacijose – dėl to verta prisiminti ankstesnius įvykius, kurie iš pradžių taip pat kėlė nerimą, baimę, tačiau galiausiai viskas praėjo, ir pavyko pasiekti savo norimus tikslus“, – aiškino A.Statkutė.
Pasak jos, jei nerimas kyla dėl to, kaip viskas vyks egzamino metu, galima pabandyti susiorganizuoti egzaminą namie – išsiaiškinti, kokia tvarka vyks egzaminas ir pabandyti tai atlikti namuose – tokia „repeticija“ gali padėti stipriai sumažinti nerimą ir tvirčiau jaustis tikrojo egzamino metu.
„Dažnai mūsų nerimą ir baimę didina mintys, kurias sau kartojame. Pavyzdžiui, mintys „man nepavyks“, „aš neišlaikysiu egzamino“, „aš nieko nemoku“ verčia dar labiau nerimauti ir dažniausiai nėra visiškai teisingos. Gera žinia – savo mintis patys galime pakeisti – „egzaminai yra svarbūs, tačiau jie nenulemia viso mano gyvenimo“, „aš daug mokausi“, „aš galiu tai įveikti“, „aš ruošiuosi“, „aš galiu nerimauti, bet ir dirbti toliau“, „normalu kartais jausti nerimą“, „aš pakankamai stiprus/stipri, kad tai įveikčiau“ – dažnai sau kartojamos šios ir panašios mintys gali užkirsti kelią kylančiam stipriam nerimui.
Nerimą ir baimę sumažinti galima ir įvairiais kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais – kiekvieną dieną (ir prieš pat egzaminą) naudinga kelias minutes giliai ir sąmoningai kvėpuoti, giliai įkvėpti ir iškvėpti, bandyti visą dėmesį sutelkti tik į savo kvėpavimą.
Kvėpavimą taip pat galima derinti ir su kalbėjimu su savimi, kai ramiai kvėpuojant visas dėmesys nukreipiamas į pasirinktą mintį – taip galima dar greičiau nuraminti savo ne tokias malonias mintis ir kūną“, – patarė „Alfa klasės“ psichologė.
Ji pridūrė, jog taip pat svarbu yra ir užduoti sau klausimą, kas jus gąsdina labiausiai, ir nebijoti savo jausmais pasidalinti su kitais.
„Gal tai baimė neišlaikyti egzamino, gal gąsdina, kad esu nepakankamai pasiruošęs? Atsakymų gali būti įvairių, tačiau svarbu juos sau garsiai pasakyti ir pagalvoti, kas būtų, jei taip iš tikrųjų nutiktų? Ką tada būtų galima daryti? Pasiruošimas nelaukiamam rezultatui (plano B turėjimas) gali stipriai sumažinti jaučiamą nerimą.
Ir nepamirškime, kad apie savo jaučiamą nerimą naudinga pasikalbėti – su draugais, šeimos nariais, mokytoju ar specialistu. Pasidalinus lengviau. Sėkmės!“, – linkėjo A.Statkutė.
